Vis daugiau atskleidžiama skaičių, kurie parodo, koks buvo balsuojančiųjų pasiskirstymas ir kaip balsavo skirtingi regionai, amžiaus grupės.

Socialiniuose tinkluose ypatingai didelį pasipiktinimą sukėlęs jaunimas negailėjo skambių frazių: „Jūs atimate mūsų ateitį“, „Kaip galėjo įvykti toks nesusipratimas“ ir pan.

Tačiau nepaisant aktyvių jaunų žmonių pasisakymų, akmenis galime mesti tik į mūsų pačių daržą.

Jaunimo aktyvumas buvo per mažas. Neoficialiais paskaičiavimais balsavo tik 36 proc. 18-24 metų jaunimo, kai tuo tarpu 81 proc. 55-64 amžiaus žmonių atėjo į rinkimus.

Atrodo, kad dažnu atveju jauno žmogaus balsas neina į dangų, bet šiuo atveju reikėjo kojų, kurios nueitų iki balsadėžės.

Imant tokią balsavimo statistiką, kuri buvo (apie 73 proc. jaunų žmonių buvo už likimą ES) reikėtų dar 48 proc. jaunų žmonių, kurie būtų atėję balsuoti ir pakeitę Britanijos likimą.

Matyt, jau ir chrestomatinis pavyzdys Lietuvoje, kai jaunimas yra tikrai gan apatiškas, bet kol kas gal mums ne taip stipriai skaudėjo rinkimų rezultatai?

Nes nuo to mums niekas potencialiai sienų neuždarė, ar nacionalinės valiutos kursas nenukrito.

Džiaugėmės 2014 m. rinkimų rezultatais, kai net 37 proc. 18-34 metų Lietuvos piliečių atėjo balsuoti, palyginti su 2012 m. Seimo rinkimais, jaunimo aktyvumas buvo išaugęs kone dvigubai.

Jau kelerius pastaruosius metus vis daugiau kalbame apie senėjančios visuomenės padarinius, efektus ir poveikius. Didžiosios Britanijos referendumas dėl likimo ES yra puikus pavyzdys, to, kad senėjanti visuomenė šiandien turi didelį poveikį. Štai šios kartos žmonės daug labiau pareigingi ir eina į rinkimus.

Jie tikrai gali turėti kitokią nuomonę nei jaunesnioji karta ir viskas su tuo gerai. Ar dažnai sutariate su savo tėvais tuo pačiu klausimu, juk nebūtinai? Taip ir čia.

Bet vyresnio amžiaus žmonės mažiau apatiški, labiau supykę, daugiau gyvenimo pamokyti – mobilizuojasi ir nueina iki balsadėžės.

Lietuvos taip pat laukia rinkimai jau šį rudenį. Ar šis Britanijos pavyzdys iš tiesų sunkiuoju keliu parodys pavyzdį kitoms šalims, kad šiandien jaunimas, kuris nori būti išgirstas, privalo aktyviai įsitraukti į pilietinės visuomenės procesus ir ne tik socialiniuose tinkluose parašyti žinutę, bet ir pridėti kojas – fiziškai nueiti iki balsadėžės.

Kad nereikėtų vėliau skaičiuoti, kiek turėjo ateiti jaunų žmonių, norinčių pokyčių gimtinėje...

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)