Ir su nerimu, nes susidaro įspūdis, kad Seime diskutuojant dėl naujojo Darbo kodekso mąstoma kategoriškai „arba – arba“ kategorijomis: dirbantieji arba darbdaviai. Tie arba anie. Vieni laimės, o kiti liks nuskriausti. Todėl politikams, esą, svarbu teisingai pasirinkti, kurių pusėje atsistoti.
Gaila, bet panašu, kad pagrindinės priežastys, paskatinusios kurti naująjį socialinį modelį, šiose diskusijose lieka primirštos. O būtent – lankstesnis, šiandieninę ekonominę ir demografinę padėtį atitinkantis darbo santykių reguliavimas sustiprintų Lietuvos konkurencingumą, padėtų pritraukti investicijų, skatintų verslą kurti naujas darbo vietas ir mokėti didesnius atlyginimus. Atnaujindamas šiandienos lūkesčių nebeatitinkančią darbo santykių sistemą Seimas atvertų naujas galimybes visai šalies darbo rinkai, tiek darbdaviams, tiek ir darbuotojams. Apie visai šaliai reikalingus pokyčius, kokybiškai naują, XXI a. realijas atitinkantį požiūrį į darbo santykius raginame mąstyti ir balsuojančius parlamentarus.

Vienas svarbiausių iššūkių verslui

Mums, investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančiai asociacijai, labai svarbu, kad projektas apskritai pagaliau pradėtas svarstyti. Tai liudija valdžios siekį įsiklausyti į daugelį metų kartojamas pastabas dėl sustabarėjusio darbo santykių reguliavimo ir ryžtą jį iš esmės peržiūrėti, kas nebuvo daroma visą pastarąjį dešimtmetį.

Verslo atstovai į tai nuolat atkreipia dėmesį. Asociacijos „Investors‘ Forum“ reguliariai atliekamas Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimas aiškiai liudija, kad darbo santykių nelankstumas – vienas svarbiausių iššūkių tarptautiniam verslui Lietuvoje. Pirmąjį šių metų ketvirtį net pusė apklaustų užsienio kapitalo įmonių vadovų nurodė bent kartais susiduriantys su problemomis dėl nelankstaus darbo santykių reglamentavimo, beveik tiek pat (47 proc.) šias problemas sprendžia dažnai arba nuolat.

Nors pagal ekonominės laisvės indeksą pakilome net į 13 poziciją, pagal priėmimo į darbą ir atleidimo procedūrų sudėtingumą Lietuva užima vos 125 vietą pasaulyje. Pagal darbo santykių lankstumą esame 106-oje vietoje, tuo tarpu Latvija yra 24 pozicijoje, o Estija – vienuolikta pasaulyje.

Todėl, norėdami bent jau pradėti vytis kaimynus šiose lenktynėse, privalome įtvirtinti subalansuotą darbo santykių reguliavimą, atitinkantį besikeičiančią ekonominę situaciją, tenkinantį naujus darbuotojų bei darbdavių poreikius ir leidžiantį tarptautinėje erdvėje konkuruoti ne tik dėl investicijų, bet ir dėl talentų. Didesnė darbo sutarčių įvairovė, trumpesni įspėjimo terminai, subalansuotos išeitinės kompensacijos ir mažesnė biurokratinė našta, darbo jėgos apmokestinimo mažinimas leistų didinti atlyginimus ir kurti naujas darbo vietas.

Teigiami signalai?

Dalimi pakeitimų Seimas demonstruoja siekį skatinti darbo santykių lankstumą. Pavyzdžiui, antradienį tęsdami Darbo kodekso svarstymą parlamentarai apibrėžė darbo sutarčių rūšis ir naują jų reglamentavimą. Įtvirtintos darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams sutartys, projektinio darbo sąlygos atveria daugiau ir įvairesnių, šiandienos realijas atitinkančių galimybių darbo rinkos dalyviams bendradarbiauti.

Kita vertus, sprendimai palikti ribotą suminę darbo laiko apskaitą , nustatyti būtinybę derinti darbo grafikus, o ne jų sudarymo tvarką, riboti galimybes dirbti viršvalandžius liudija, kad Seimui tebėra rimtas iššūkis atsisakyti kai kurių perteklinių ribojimų bei leisti darbdaviams ir darbuotojams patiems susitarti dėl darbo laiko.

Gaila, kad kai kurie seniai reikalingi sprendimai Seime itin sunkiai skinasi kelią. Pavyzdžiui, svarstydamas „Sodros“ sistemos pertvarką praėjusią savaitę parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė siūlymui nustatyti „Sodros“ įmokos lubas – esą tai „Sodrą“ gramzdintų į dar didesnes skolas. Tačiau tiek investuotojų, tiek ir daugelio ekspertų įsitikinimu, lubų nustatymas ir mažesnis darbo jėgos apmokestinimas yra viena svarbiausių prielaidų darbuotojų atlyginimams didinti. Belieka tikėtis, kad į šiuos argumentus politikai įsiklausys, kai projektas pasieks Seimo plenarinių posėdžių salę.

Be abejo, stebint diskusijas Seime, vietos optimizmui kol kas nedaug. Panašu, kad užuot atvėrę kelius naujoms galimybėms, politikai atrodo labiau linkę elgtis priešingai ir pasmerkti darbo santykius tolesnei stagnacijai. Globalioje rinkoje pokyčiai vyksta labai sparčiai, o mes net nespėjame vytis, nekalbant apie tai, kad būdami maža ir lanksti valstybė turėtume būti visų naujovių priešaky.

Vis dėlto, yra ir vienas labai svarbus teigiamas šios diskusijos aspektas. Pakeitimai, kad ir kokie jie būtų, išsklaido savotišką mitą, kad Darbo kodeksas Lietuvoje – neliečiamas, ir sukels poslinkių darbo rinkoje. Todėl tikime, kad dar šis Seimas ryšis eiti iki galo ir įtvirtins tiek darbuotojų saugumą užtikrinantį, tiek darbdavių lūkesčius atitinkantį socialinį modelį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (18)