Interneto amžiuje tai atrodytų mažų mažiausiai nesusipratimas. Galime džiaugtis, kad bankai kol kas nevaldo el. pašto, tačiau jie kontroliuoja gyvybiškai svarbią ir vis dar lėtą bei brangią mokėjimų sistemą. Ji kol kas neleidžia gyventojams bei verslui išnaudoti visų skaitmeninio amžiaus galimybių.
Tam trukdo ir bankų klientams nepalankios tendencijos – ribota konkurencija ir vėluojantis mokėjimo inovacijų diegimas, – ketvirtadienį (balandžio 14 d.) pranešime spaudai konstatavo Lietuvos bankas.
Pavyzdžiui, skubus pinigų pervedimas iš vieno banko į kitą vis dar vadinamas papildoma paslauga. O ir patys pervedimai nevyksta visą parą ir visą savaitgalį. Galbūt šiame interneto amžiuje bankai pinigus nešioja dėžėmis, o nešikai naktimis ir savaitgaliais nedirba.
Bet kuriuo atveju, tokie skubūs pervedimai Lietuvoje apmokestinami iki keliasdešimties eurų, nepaisant to, kad paslauga bankui gali tekainuoti vieną centą. Tereikia pasinaudoti Lietuvos banko jau sukurta taip vadinama mažmeninių mokėjimų sistema SEPA-MMS.
Tačiau didieji šalies bankai renkasi kitą – užsienio – lėtą ir brangią sistemą. Būtent dėl jos dauguma šalies didžiųjų bankų per šias Velykas keturias dienas nepervedinėjo pinigų į kitus Lietuvos ir ES bankus.
Reikia „sutepti“ bankus
Neabejoju, kad bankus sparčiau keistis ir geriau pasirūpinti klientais privers naujoviškas finansines paslaugas kuriančios bendrovės.
Bankai ilgą laiką dominavo finansų sektoriuje, tačiau akivaizdu, kad jau greitai nauji rinkos žaidėjai gali perimti žymią dalį bankų paslaugų.
Lietuvos bankas taip pat skatina pažangą. Jis vienas pirmųjų Europoje komerciniams bankams suteikė galimybę pinigus pervedinėti realiu laiku, visą parą, visus metus. Tokia momentinių mokėjimų schema, veiksianti visoje Europoje, dar tik kuriama.
Nauda visiems
Europos centrinis bankas (ECB) prognozuoja, kad šie momentiniai mokėjimai pagelbės ir eiliniams pirkėjams, ir verslui.
Pavyzdžiui, verslui tai padės geriau valdyti pinigų srautus, dirbti efektyviau, sumažinti apyvartinių lėšų poreikį.
Netolimoje ateityje galėsime kad ir turguje iškart atsiskaityti pasinaudodami mobiliuoju telefonu. Taip pat nereikės laukti pirmadienio, kol į sąskaitą įkris penktadienį pervesta alga.
Pirmieji greitesni bankai
Europos centrinis bankas pabrėžia, kad mokėjimai realiu laiku padės ir patiems bankams – jie galės tapti konkurencingesni ir pagerinti ryšius su klientais.
Prie Lietuvoje jau veikiančios greitesnės ir pigesnės sistemos prisijungė Šiaulių bankas, „Citadele“ bankas, Medicinos bankas ir septynios kredito unijos, kurios vienija 61 kredito uniją, – rodo centrinio banko duomenys.
Tuo metu, kitų bankų klientams pervedimai šiemet tapo dar lėtesni. Lietuvos banko duomenimis, didžiųjų bankų pasirinkta sistema tarpbankinius mokėjimus dabar atlieka penkis kartus per dieną. Anksčiau jie vyko devynis kartus arba kas valandą.
