Tad kokios naujovės numatytos naujajame paramos Vilniaus miesto infrastruktūros plėtrai reguliavime?

„Savanoriškumo“ principas išliko

Visų pirma paminėtina, kad nurodytame sprendime ir juo patvirtintame naujajame Apraše išliko nuostatos dėl paramos infrastruktūros plėtrai teikimo savanoriškumo.

Aiškiai numatyta ir tai, kad atsisakymas pasirašyti paramos sutartį teisinių pasekmių nesukelia. Vis tik, kaip žinia, savanoriškumas paramos infrastruktūros plėtrai srityje turi savų niuansų, o dėl savanoriškumo principo šios paramos aspektu nepaisymo teismuose nagrinėta jau ne viena byla.

Paramos infrastruktūros plėtrai teikimo „savanoriškumo“ savitumą, be kita ko, iliustruoja teikiamos paramos dydžio reglamentavimas.

Pastarasis iš esmės išliko nepakitęs, todėl ir toliau parama infrastruktūros plėtrai gali būti teikiama pinigais, turtu ir paslaugomis už tą sumą, kuri apskaičiuota pagal įtvirtintus konkrečius dydžius. Kaip ir iki šiol, teikiamos paramos dydžiai priklauso nuo projektuojamo statinio paskirties ir ploto, t. y. gyvenamiesiems pastatams, taip pat viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, gydymo, poilsio ir sporto paskirties negyvenamiesiems pastatams (statiniams) – 4,35 Eur už 1 kv. m, o gamybos ir pramonės bei sandėliavimo paskirties negyvenamiesiems pastatams (statiniams) – 1,45 Eur už 1 kv. m.

Daugiau galimybių ir daugiau viešumo

Infrastruktūra, kurios plėtrai gali būti naudojama parama, Apraše suskirstyta į dvi kategorijas – socialinę, kuri buvo numatyta ir ankstesniame reguliavime, bei inžinerinę, kuri ankstesniame apraše aiškiai nebuvo išskirta.

Be to, Apraše išplėstas ir infrastruktūros objektų, kuriems gali būti naudojama parama, sąrašas (pavyzdžiui, aiškiai išskirti inžineriniai tinklai, sporto, rekreacijos, turizmo ir religinės paskirties objektai).

Pastebėtina ir tai, kad naujuoju reglamentavimu įtvirtinta vystytojams patraukli galimybė konsoliduoti dviejų ar daugiau subjektų skiriamą paramą jungtiniams projektams. Tokiu būdu siekiama užtikrinti efektyvesnį paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai panaudojimą.

Paramos teikėjų siūlymus dėl šios paramos teikimo formos, kaip ir kitus paramos teikėjų siūlymus dėl paramos infrastruktūros plėtrai teikimo turtu ir paslaugomis, neįeinančiomis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas sąlygas projektui rengti, konkrečiais atvejais svarstytų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai turtu pasiūlymų vertinimo komisija.

Paramos teikėjo pageidavimu į šios komisijos posėdį galėtų būti kviečiamas ir pats paramos teikėjas ar jo atstovas, suteikiant jam galimybę argumentuoti paramos teikimo formos pasirinkimą. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą paramos gavėjui leidžiama paramos teikėjo atžvilgiu prisiimti įsipareigojimą panaudoti paramos dalyką paramos teikėjo nurodyta tvarka.

Teigiamai vertintinas ir Apraše numatytas informacijos apie prioritetines paramos panaudojimo kryptis, paramos teikėjus, įvykdžiusius sutartinius įsipareigojimus, bei surinktos paramos panaudojimą viešinimas Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje.

Šios informacijos viešinimas ir sklaida galėtų paskatinti vystytojus prisidėti prie socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros.

Parama turtu: vertė ar kaina?

Kritiškiau vertintina Apraše naujai reglamentuota paramos turtu vertės apskaičiavimo tvarka.

Paminėtina, kad pagal Paramos socialinės infrastruktūros plėtrai teikimo tvarkos aprašą, galiojusį iki 2016 m. sausio 20 d., paramos turtu suma turėjo atitikti nepriklausomų turto vertintojų nustatytą turto rinkos vertę.

Tuo tarpu naujajame Apraše ne tik neliko sąvokos „rinkos vertė“, bet ir paramos turtu vertės nustatymas nebesiejamas su nepriklausomų turto vertintojų atliktu turto vertinimu. Šiuo aspektu naujajame Apraše numatyta, kad teikiant paramą turtu (išskyrus į gatvių teritorijas patenkančius žemės sklypus) suteiktos paramos vertė turės būti apskaičiuojama taikant „Sistelos“ įkainius.

Pastebėtina, jog turto vertę nustato turto vertintojai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytais principais ir kriterijais, o turto vertės nustatymo pagrindas yra nauda, kurią galima gauti turtą protingai naudojant, plėtojant arba juo disponuojant.

Svarbu ir tai, kad pagal Turto ir verslo vertinimo metodiką turto vertė turi būti apskaičiuojama taikant bent du turto vertinimo metodus – lyginamąjį, išlaidų (kaštų), pajamų metodą arba šių metodų derinius.

Pagal nurodytą įstatymą sąvoka „turto kaina“ iš esmės skiriasi nuo minėtos turto vertės sąvokos ir reiškia pinigų sumą, kuri yra paprašyta, sumokėta arba gauta už turtą. Tad, priešingai nei turto vertės nustatymui, turto kainos nustatymui turto vertintojo specialių žinių ir turto vertinimo metodų naudoti nereikia.

UAB „Sistela" interneto svetainėje skelbiama, kad pagrindinė šios bendrovės veiklos kryptis yra orientuota į statybos kainodarą bei sąmatinius skaičiavimus. UAB „Sistela“ leidžia sąnaudų normatyvus bei įvairius kainynus, taip pat ir nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainyną. Taigi, pagal naująjį Aprašą apskaičiuojant paramos turtu „vertę“ ir išimtinai taikant „Sistelos“ įkainius, iš esmės bus nustatoma paramos turtu kaina arba kaštai, patirti kuriant atitinkamą turtą, o ne paramos turtu vertė, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.

Tikėtina, jog praktikoje bus susiduriama su problema – kaip „Sistelos“ įkainių pagalba nustatyti unikalių, išskirtinių objektų „vertę“. Be to, Apraše liko neaptartas klausimas, kaip bus apskaičiuojama į gatvių teritorijas patenkančių žemės sklypų vertė. Įvertinus UAB „Sistela“ interneto svetainėje pateiktą informaciją apie šios įmonės leidinius, programas ir teikiamas paslaugas, lieka neaišku ir tai, kaip „Sistelos“ įkainių pagalba bus galima nustatyti „vertę“ turto, kuris sukuriamas ne statybos darbais, tad ir žemės sklypų apskritai bei kilnojamojo turto „vertę“.

Įstatymo projektas stringa

Aukščiau aptartas Aprašas turėtų galioti iki Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo įsigaliojimo dienos.

Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengė bei pateikė derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei dar 2015 m. pradžioje.

Minėtame įstatymo projekte numatoma sureguliuoti savivaldybių infrastruktūros plėtros valdymo, įgyvendinimo, valstybinės priežiūros ir finansavimo klausimus, be kita ko, įtvirtinant infrastruktūros plėtros sutarčių sudarymo tvarką bei savivaldybių tarybų kompetenciją nustatyti infrastruktūros plėtros įmokos tarifą.

Šiuo aspektu pirmajame derinimui pateiktame įstatymo projekto variante buvo numatyta, kad infrastruktūros plėtros sutartys sudaromos bei vienkartinė infrastruktūros plėtros įmoka renkama tais atvejais, kai naujo neypatingo ir ypatingo pastato statybai ar rekonstravimui yra reikalinga infrastruktūros plėtra.

Be to, šiame projekte savivaldybių taryboms buvo palikta teisė numatyti papildomus infrastruktūros plėtros sutarčių sudarymo, tad ir infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo atvejus.

Reikia tikėtis, jog artimiausiu metu šio įstatymo projekto tolesnis derinimas ir svarstymas bus atnaujintas, o praktikoje kylantys, su savivaldybių infrastruktūros plėtra susiję, probleminiai aspektai ir klausimai bus aiškiai ir skaidriai reglamentuoti viename, visų savivaldybių teritorijose taikomame įstatyminio lygmens teisės akte.