Prieš pat įvedant eurą, 2014 metų gruodį prisipilti 50 litrų benzino kainavo maždaug 8 eurais, dyzelino – 13 eurų brangiau negu šių metų pradžioje. Vadinasi, jei žmogus, per mėnesį sunaudoja 100 litrų degalų, šiemet jo sąskaitoje mėnesio pabaigoje turėtų likti 16–26 eurų daugiau negu 2014 metų pabaigoje.

Tai, kad degalų kainos sumažėjo, labiausiai turėtų pajusti tie, kurie degalams išleidžia daugiausiai. Kaip rodo naujausi namų ūkių biudžetų tyrimai, vienam šeimos nariui tenkančių išlaidų transportui absoliuti vertė yra didesnė didmiesčių namų ūkių, taip pat tų, kurių pajamos didesnės negu vidutinės ir kurie yra jaunesni negu 30 metų.

Visgi retas kuris pasakys, kad sutaupė degalams ir kad šiemet pinigų išleidžia mažiau negu pernai.

Kur dingsta sutaupyti už degalus pinigai?

Neseniai publikuotas JP Morgan Chase instituto tyrimas rodo, kad JAV vieno dolerio, namų ūkio biudžete atsiradusio dėl to, kad sumažėjo išlaidos degalams, 20 centų atidedama kaip santaupos, skiriama skoloms grąžinti ir pan., o 80 centų išleidžiama kitoms reikmėms. Pavyzdžiui, vien tik restoranams skiriama 20 centų (iš vieno sutaupyto už degalus dolerio), saldumynams – 10 centų, elektronikos prekėms – 4 centai. Tokie rezultatai gauti išanalizavus 25 mln. žmonių JAV kortelių sąskaitų išrašus.

Lietuvoje tokių išsamių duomenų apie tai, kur gyventojai padėjo už degalus sutaupytus eurus, neturime, bet šį tą galime išsiaiškinti paanalizavę bendresnius šalies ekonominius rodiklius.

Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos apyvartos duomenys rodo, kad pernai metų paskutinį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, degalų apyvarta buvo 34 mln. eurų mažesnė. Tačiau bendra mažmeninė prekybos apyvarta (išskyrus variklines transporto priemones) padidėjo 63 mln. eurų. Vadinasi, po to , kai atpigo degalai (bet vėlgi ne dėl to), daugiau pinigų piniginėse, ko gero, neatsirado.

Pavyzdžiui, kiek sumažėjo degalų, tiek padidėjo prekybos centrų apyvarta (34 mln. eurų). Maitinimo įstaigų apyvarta padidėjo dar 15 mln. eurų.

Specializuotų parduotuvių apyvartos rodikliai rodo, kad gerokai padidėjo drabužių apyvartos absoliuti vertė (12 mln. eurų), telekomunikacijų įrangos ir baldų (po 7 mln. eurų), kosmetikos prekių (3 mln. eurų) apyvarta.

Duonos, bandelių, konditerijos gaminių ir cukraus, saldumynų mažmeninė prekybos specializuotose parduotuvėse apyvarta ūgtelėjo 1,4 mln. eurų, arba beveik 50 procentų.

Vadinasi, šalies gyventojai tiesiog drąsiau atveria pinigines ir leidžia pinigus – vieni dėl to, kad daugiau uždirba, kiti dėl to, kad nusprendė daugiau santaupų nebekaupti, nes tikisi stabilių ar net didesnių pajamų ateityje, treti todėl, kad mažesni skaičiai kainų etiketėse klaidina ir skatina išleisti daugiau.

O sutaupytos degalų išlaidos paskęsta tame gausesnio vartojimo sraute. Dėl to džiaugiasi prekybininkai – jie daugiau uždirba.

Džiaugiasi valstybės pajamų skaičiuotojai – jie surenka daugiau mokesčių. Daugiau darbo ir pardavėjams – gerai tai ar blogai, turbūt vienareikšmiškai negalima pasakyti.

O pirkėjai?

Daugelis visgi, ko gero, negalėtų pasakyti, kaip ir kiek jų prekių ir paslaugų krepšelis papilnėjo dėl to ar po to, kai atpigo degalai. Toks nepastabumas – geras ženklas prekybininkams: jei degalai pradėtų brangti, pirkėjas ne iš karto sumotų, kiek ir ko jis turi atsisakyti ar pirkti mažiau.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)