Ši teismo nutartis aktuali vežėjams, kurie vis dažniau susiduria su nelegalių migrantų vežimo atvejais. Už nelegalių migrantų vežimą per Jungtinės Karalystės sieną skiriamos nemažos baudos tiek įmonei, tiek vairuotojui asmeniškai.
Paprastai vežimo bendrovės yra suinteresuotos kuo greičiau sumokėti tiek įmonei, tiek vairuotojui paskirtą baudą, kadangi kitu atveju JK Pasienio tarnyba gali priimti sprendimą sulaikyti bendrovės valdomą bet kurią transporto priemonę iki tol, kol bus sumokėta visa bauda.
Tokiu atveju bendrovė turėtų atlyginti papildomas išlaidas dėl transporto priemonės sulaikymo ir saugojimo, be to, gali būti patiriamos didelės išlaidos dėl sulaikytų ir laiku nepristatytų krovinių.
Bendrovėje įdiegus atitinkamą prevencinių priemonių sistemą, Jungtinės Karalystės pasienio tarnybos skiriamas baudas galima sumažinti arba jų apskritai išvengti. Tačiau tuo atveju, kai baudos jau yra paskirtos ir sumokėtos, bendrovė turi teisę jas išieškoti iš vairuotojo, vežusio nelegalius migrantus.
Jau anksčiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs gana aiškias taisykles, pagal kurias išieškomos baudos: bauda, paskirta asmeniškai darbuotojui, priteisiama darbdaviui praktiškai visais atvejais, o bauda, kuri paskirta įmonei, ribojama trijų vidutinių darbuotojo darbo užmokesčių dydžiu ir ją išieškant privaloma įrodyti darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-389/2010).
Tačiau vežėjai ne visuomet yra linkę inicijuoti darbo ginčą ir reikalauti sumokėtų baudų iš atsakingo vairuotojo, kadangi vyrauja nuomonė, jog darbdaviui ypač sudėtinga įrodyti darbuotojo kaltę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis svarbi tuo, kad joje atsispindi modernėjantis teismų požiūris į darbuotojo materialinę atsakomybę: darbuotojo darbo funkcijų nereikalaujama smulkmeniškai aprašyti vidiniuose dokumentuose, laikoma, kad tam tikrą patirtį ir kvalifikaciją turintis darbuotojas yra pakankamai protingas ir apdairus, kad žinotų, kaip elgtis savo darbo veikloje ir nepadarytų darbdaviui žalos. Toliau pateikiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo svarbūs išaiškinimai, priimti naujausioje nutartyje.
Teismas laikė visiškai nereikšmingu faktą, kad vairuotojo pareiginiuose nuostatuose nebuvo aprašyti atvejai, susiję su nelegalių asmenų patekimu į priekabą arba puspriekabę.
Teismai atmetė vairuotojo argumentus, kad jis nebuvo supažindintas su atvejais, susijusiais su nelegalių asmenų patekimu į priekabą ir (arba) puspriekabę, todėl, anot darbuotojo, darbdavys neatliko pareigos supažindinti darbuotoją su darbo funkcijomis.
Teismai darbuotojo atsakomybės pagrindu laikė tai, kad vairuotojas apie 7 metus dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir yra dirbęs Didžiosios Britanijos regione, todėl laikoma, kad jog jis buvo profesionalus vairuotojas ir žinojo nelegalių migrantų rizikas bei kaip jų išvengti.
Darbdaviai neprivalo darbuotojų supažindinti su nacionaliniuose ar užsienio valstybių teisės aktuose nurodytais reikalavimais.
Darbdavys turi pareigą:
1) būti pats nustatęs darbo tvarką ir darbo pareigas;
2) pasirašytinai supažindinti su jomis darbuotoją.
Tačiau teismas nurodė, kad ši pareiga negali būti aiškinama, kaip reiškianti reikalavimą darbdaviui supažindinti darbuotoją su visais – tiek nacionaliniais, tiek užsienio valstybių ir pan. – teisės aktais.
Teismas pripažino, kad vairuotojas, transporto priemonėje vežęs nelegalius migrantus, pažeidė visų pirma Didžiosios Britanijos įstatymus, o įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, ypač vertinant tai, kad tai buvo profesionalus vairuotojas, turintis ilgametę patirtį.
Netgi pareiginių nuostatų darbovietėje nebuvimas nepanaikina darbuotojo atsakomybės už įstatymuose numatytų reikalavimų pažeidimus ir nepašalina pareigos atlyginti darbdaviui padarytą žalą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės pripažino, kad netgi lokalinių teisės aktų (pareiginiai nuostatai yra vieni iš jų) pas darbdavį nebuvimas ar nesupažindinimas su jais darbuotojo neeliminuoja darbuotojo materialinės atsakomybės, juo labiau tais atvejais, kai darbuotojas disponuoja patirtimi ir įgūdžiais toje srityje.
2016 m. kovo 16 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėtoje byloje darbuotojo neteisėti veiksmai – vairuojamame automobilyje, važiavusiame į Didžiąją Britaniją, atlikus patikrinimą Prancūzijos Kalė uoste, aptikti keturi nelegalūs migrantai, už tai darbdaviui ir darbuotojui buvo skirtos baudos – kilę iš pareigos, nustatytos ne pareiginiuose nuostatuose, o įstatymuose, pažeidimo. Pirmiausia, tai Jungtinės Karalystės teisės aktai, kuriuos darbuotojas pažeidė. Darbdavio veiksmai susiję su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais ir supažindinimo, instruktavimo pareigos darbuotojui įgyvendinimu, atsižvelgus į darbuotojo, kaip vairuotojo-ekspeditoriaus, turėtą patirtį ir įgūdžius dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, be kita ko, ir Didžiosios Britanijos regione, teismo buvo įvertinti kaip nesusiję su darbuotojo įstatymų nesilaikymu ir dėl to padaryta žala.
Darbuotojas, turintis atitinkamo darbo patirties ir įgūdžių, privalo ir pats rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu, trūkstant taisyklių, kaip elgtis konkrečioje situacijoje, kreiptis į darbdavį dėl atitinkamos informacijos suteikimo.
Teismas nurodė, kad vairuotojas privalėjo nevežti nelegalių migrantų į Didžiąją Britaniją, neleisti jiems patekti į savo vairuojamą transporto priemonę ir joje būti. Įgyvendinti šias pareigas jis galėjo ėmęsis konkrečių veiksmų – sustoti tik saugiose aikštelėse, patikrinti transporto priemonę po kiekvieno sustojimo ir prieš įvažiuodamas į Didžiąją Britaniją, tačiau, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, jų neatliko.
Nors rekomendacijas ir (arba) privalomus nurodymus dėl stovėjimo aikštelių saugumo ir galimybės ten sustoti turi suplanuoti bei parengti darbdavys, nes jis organizuoja darbuotojo darbą, tačiau, sprendžiant kaltės klausimą, reikšminga tai, kad darbuotojas turėjo atitinkamo darbo patirties ir įgūdžių, privalėjo ir pats rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu, nesikreipė į darbdavį dėl, jo vertinimu, trūkstamų privalomų nurodymų (be kita ko, saugių ir nesaugių stovėjimo aikštelių klausimu), negalimumo įvykdyti transporto priemonės patikrinimo pareigos ar pan.
Priimta teismo nutartis leidžia daryti išvadą, kad vežėjai neturėtų bijoti savo teises ginti teisme ir reikalauti sumokėtų baudų, kaip padarytos žalos, atlyginimo iš žalą padariusio vairuotojo, kuris vežė nelegalius migrantus.
Dėl padarytos žalos darbdavys privalo per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyriaus. Netgi praleidęs šį terminą, darbdavys turi teisę per trejus metus nuo žalos paaiškėjimo dienos paduoti ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo.
