Ne palūkanos, o ašaros
Atrodo, dar visai neseniai vienas patikimiausių būdų gauti pinigų iš turimų santaupų buvo vertybiniai popieriai. Dabar jų 12 mėn. laikotarpio palūkanos siekia vos daugiau už apskritą nulį – 0,05 proc. Tiesa, 36 mėn. laikotarpio vertybinių popierių palūkanos kiek didesnės ir siekia „net“ 0,35 proc.
Indėliai taip pat anksčiau žavėjo galimybe uždirbti, nes jų atnešamos pajamos yra neapmokestinamos valstybės.
O ir atsiimti indėlius galima beveik bet kada. Tačiau šiais laikais ir jie mažai ką gali suvilioti. Mūsų šalies bankuose už 12-kai mėnesių padėtą indėlį gausite daugiausia 1,1 proc. grąžą. Turint galvoje Lietuvos banko prognozę, kad šiais metais Lietuvoje metinė infliacija turėtų siekti apie 1,4 proc., akivaizdu, kad net indėlių kasyklose įdarbinti pinigai negali užkirsti kelio turimų santaupų nuvertėjimui.
Šiek tiek daugiau pinigai jums gali atnešti naudos nebent kredito unijose, kur 12 mėn. indėlių palūkanos siekia maždaug 1,7 proc., arba investuojant į nekilnojamąjį turtą (NT). Tiesa, norint pasinaudoti pastarąja galimybe reikia turėti sąskaitoje solidesnę sumą ir nusiteikti ilgiau palaukti grąžos, kuri per metus gali siekti 3–8 proc.
Aišku, galimybė investuoti į NT tinkama toli gražu ne visiems. Juk keli šimtai tūkstančių eurų šiaip sau nesivolioja numesti kur nors drabužių spintos gilumoje.
Pinigai vis dar gali (už)dirbti
Uždirbti padoresnes sumas iš turimo sukaupto piniginio kapitalo anksčiau galėjo dažniausiai tik tie, kam ir taip netrūko pinigų. Tačiau dabar žaidimo taisyklės keičiasi ir kiekvienas laisvas euras gali tapti darbščia bite, kuri namo neša papildomas pasyvias pajamas. Tokią galimybę mums visiems suteikė sutelktinio finansavimo platformos (P2P).
Bendrovė „PricewaterhouseCoopers“ suskaičiavo, kad vien JAV sutelktinio finansavimo platformos 2014 m. išdavė daugiau nei 5 mlrd. eurų paskolų. Ir tai buvo tik pradžia. „Statista“ duomenimis, 2015 m. pasaulyje taip išduotų paskolų suma išaugo iki daugiau nei 59 mlrd. eurų, o per ateinančius 10 metų ši riba, prognozuojama, turėtų dar šoktelėti iki maždaug 923 mlrd. eurų.
Nieko keisto, kad tiek turtingų ir plačiai pripažintų investuotojų, tiek pavienių, prisidurti prie atlyginimo norinčių žmonių žvilgsniai nukrypo į P2P platformas. Ten investicijos (paskolintų pinigų) grąža dažnu atveju gali siekti daugiau nei 10 proc. Šiais laikais tai yra žvėriškai didelė dalis.
Paklausa skatina pasiūlą – sutelktinio finansavimo ir investavimo platformų pasaulyje sparčiai daugėja. Auga ir skirtingų jų taikomų veiklos modelių skaičius. Sutelktinai jau galima pirkti kitų įsiskolinimus, teikti įvairias paskolas, investuoti akcijų biržose ir kitaip įdarbinti sukauptus atliekamus pinigus.
Bene smagiausia dalis – ta, jog, neradus imponuojančios vietinės P2P platformos, alternatyvų galima visada ieškoti užsienyje. Pavyzdžiui, Latvijoje, kur dirba „Mintos“, tarptautinius investuotojus įsileidusi 2015 m. sausį. Dar anksčiau investuotojus iš kitų šalių priimti pradėjo estų „Bondora“ – ilgiausiai (nuo 2009 m.) Estijoje veikianti sutelktinio finansavimo sistema. Investuotojų iš Europos Sąjungos, Šveicarijos ir Norvegijos taip pat laukia ir kita latvių platforma TWINO.
Tai tik geografiškai arčiausiai Lietuvos esantys tokio pobūdžio sprendimai. Apsidairius plačiau galima rasti daugybę kitų įmonių, leidžiančių sutelktinio finansavimo būdu įdarbinti santaupas. Vienas novatoriškiausių šios srities sprendimų yra „Bitbond“ – platforma, paremta virtualia, infliacijos spąstų padedančia išvengti valiuta, vadinama bitkoinu. „Bitbond“ yra puikus vadinamosios „fin-tech“ pakraipos verslo, kuris kėsinasi į bankų užimamas pozicijas, pavyzdys.
P2P platformų privalumai ir trūkumai
Paaštrėjęs bankų komunikacijos tonas ir intensyvesni lobistiniai veiksmai jau tampa įprastu reiškiniu. Juk be to, kad globalus finansinis klimatas jiems nėra pats palankiausiais, jie dar turi kovoti ir su nelaukta konkurencija. P2P skolinimo platformoms atitenka dalis vartojimo paskolų ar net NT kreditų portfelio, o į tokias sistemas kaip vokiečių „Vaamo“ keliasi efektyviau taupyti ir iš to uždirbti norintys žmonės.
„Vaamo“ yra dar vieno „fin-tech“ verslo modelio pavyzdys, sprendimas, kurio variklis yra tam tikro lygio dirbtinis intelektas ir patyrę finansų ekspertai.
Dėl šių sudedamųjų dalių sukuriama sinergija, leidžianti nieko apie finansų rinkas neišmanantiems žmonėms savo pinigus investuoti į įvairias pramonės sritis, į tūkstančius įvairiausių bendrovių visame pasaulyje.
Būtent piniginių srautų, o kartu ir rizikos išskaidymas yra vienas didžiausių privalumų, kuriuos suteikia visos sutelktinio finansavimo ir investavimo platformos. Be to, kad jos leidžia gauti akivaizdžiai didesnę investicijų grąžą, jos taip pat turi ir schemas, užtikrinančias investuotojo pinigų saugumą ir neretai leidžiančias bet kuriuo metu atsiimti savo investiciją.
Aišku, kaip ir kiekviena naujovė, taip ir sutelktinio finansavimo sistemos turi trūkumų. Bene akivaizdžiausias – sektoriaus reguliavimo stoka.
Tiesa, labai nesinori, kad valstybinės institucijos imtų mosuoti įstatymo kardu be ilgų diskusijų ir įsigilinimo, kaip jau ne kartą nutiko. Juk tinkamai įvertinus padėtį ir sudėjus reikiamus akcentus iš finansinių sprendimų pažangos galėtų laimėti visos suinteresuotos šalys. O svarbiausia – naudą gautų žmonės.
