Ne išimtis yra ir Lietuva: vis daugiau investuojama į atsinaujinančią energetiką, o uostamiesčio gatvėmis jau rieda elektrobusas. Kaip keičiasi technologijos energetikos sektoriuje?

Energetikos sektorius pasaulyje sparčiai keičiasi – technologijų milžinės „Google“, „Apple“ ar tokios kompanijos kaip elektromobilių gamintoja „Tesla“ ir apgyvendinimo paslaugų platforma „Airbnb“ investuoja į atsinaujinančią energetiką ir rūpinasi aplinkosauga.

„Google“ perka saulės bei vėjo elektrines ir tampa didžiausia atsinaujinančios energijos pirkėja visame pasaulyje. „Tesla“ jau pradėjo prekiauti baterijų sistemomis namams, verslui ir elektros tiekimo kompanijoms, kurioms reikia didelės galios.

Maža to, elektromobilių gamybos gigantė ne tik įvardija esanti energijos inovacijų kompanija, bet ir kalba apie tai, kad atsinaujinanti energija leis kai kuriems žmonėms netgi palikti bendrą energijos tinklą ir elektrą gamintis patiems.

Neabejotinai proveržis energetikos rinkoje jau įvyko, jei tokios pasauliui madas diktuojančios milžinės kaip „Google“ ar „Tesla“ pakeitė požiūrį ir nori pačios apsirūpinti atsinaujinančia energija. Tai reiškia, kad iš paskos ir kiti paseks tuo pačiu keliu.
Andrius Adamonis

Į energetikos sektoriaus rinką agresyviai žengia ir kitos bendrovės. Pavyzdžiui, JAV kompanijos „NRG Home Solar“ ir „Airbnb“ neseniai pasiskelbė sujungusios jėgas švarios energijos plėtrai vystyti ir didinti saulės elektrinių kiekį ant gyvenamųjų namų stogų.

Bendrovės saulės elektrines statantiems gyventojams ir „Airbnb“ nariams dalina įvairias nuolaidas ir kreditus. Atsižvelgiant į tai, kad 40 proc. bendro elektros energijos tiekimo yra sunaudojama šilumai ir pastato patalpų vėsinimui, JAV technologijų bendrovės IBM mokslininkai pernai pasišovė sukurti šilumos siurblį ir tokiu būdu patenkinti energijos poreikį.

Neabejotinai proveržis energetikos rinkoje jau įvyko, jei tokios pasauliui madas diktuojančios milžinės kaip „Google“ ar „Tesla“ pakeitė požiūrį ir nori pačios apsirūpinti atsinaujinančia energija. Tai reiškia, kad iš paskos ir kiti paseks tuo pačiu keliu.

Lietuva taip pat nėra nuošalyje. Klaipėdos gatvėmis jau gerą pusmetį rieda elektra varomas autobusas,o jo kūrėjai rengiasi dar šiais metais įrengti elektronines įkrovos stotis ir kitąmet paleisti tokių elektrobusų – troleibusų masinę gamybą. Transporto priemonė gali važiuoti naudodamasi troleibusams skirtu kontaktiniu tinklu, o ten, kur jo nėra – naudodama baterijose sukauptą elektros energiją.

Mūsų šalyje vis daugiau statoma vėjo ir saulės elektrinių ir tokiu būdu skatinama naudotis alternatyviais elektros šaltiniais.

Žiūrint plačiau, gali būti, kad jau po dešimties ar dvidešimties metų prie kiekvieno pastato atsiras po branduolinį reaktorių. Jei taip įvyks, keisis visa energetikos sistema, nes kiekvienas gyventojas ar įmonė turės savo autonominį energijos šaltinį ir bendras energijos tinklas bus naudojamas tik elektros piko metu. Tai kas tuomet bus energetikos bendrovė ir jos produktas?
Andrius Adamonis

Žiūrint plačiau, gali būti, kad jau po dešimties ar dvidešimties metų prie kiekvieno pastato atsiras po branduolinį reaktorių.

Jei taip įvyks, keisis visa energetikos sistema, nes kiekvienas gyventojas ar įmonė turės savo autonominį energijos šaltinį ir bendras energijos tinklas bus naudojamas tik elektros piko metu. Tai kas tuomet bus energetikos bendrovė ir jos produktas?

Kas yra inovacija energetikoje ir ko reikia, kad inovacijos atsirastų Lietuvos energetikos sektoriuje?

Inovacijų atnešami pokyčiai energetikoje pastaruoju metu yra drastiški ir apimantys visas energetikos sektoriaus sritis. Įvyko perversmas atsinaujinančių energijos šaltinių srityje, kuriamos išmaniojo tinklo technologijos, užtikrinančios visapusišką tinklo stebėjimą ir automatizuotą tinklo atsistatymą gedimų atveju.

Dar daugiau – atsirado išmanieji skaitikliai, leidžiantys operatyviai gauti informaciją apie vartojimą, ir visų tų duomenų pagrindu kuriami tinklo valdymo, energijos prekybos, vartojimo valdymo ir buitinių paslaugų sprendimai. Galbūt mes Lietuvoje ir nesame pajėgūs konstruoti šaltojo lydymosi (angl. cold fusion) reaktoriaus, tačiau turime daug galimybių ir potencialo ten, kur esame stiprūs – informacinių technologijų, klientų aptarnavimo sprendimuose.

Įvykus energetikos sektoriaus skaitmenizacijai, energetikos įmonės valdys duomenų masyvus, kuriuose bus informacija apie daugelį energijos gaminimo ir vartojimo aspektų, kas leis gauti visapusį vaizdą apie energijos paslaugų vartotoją.

Didelis kiekis duomenų leidžia analizuoti juos įvairiais pjūviais. Tai, ką tokiuose duomenų masyvuose galima atrasti – yra inovacijos, kurias turime skatinti ir panaudoti geresnėms energijos ar komunalinėms paslaugoms sukurti.

Žinoma, yra ir kita medalio pusė – skaitmenizacija ir daiktų internetas turi ir savo pavojingąją pusę: duomenimis ir prieiga prie išmaniųjų įrenginių gali pasinaudoti piktybiniai veikėjai, tačiau tame irgi slypi galimybė Lietuvos specialistams, nes interneto, daiktų interneto saugos srityje reikia ir išradimų, ir taikomųjų sprendimų, o tokiems produktams rinka iš karto yra visas pasaulis.

Tam, kad pritrauktume inovacijų ir gerų idėjų į didelį potencialą turintį Lietuvos energetikos sektorių, svarbu įgyvendinti įvairias idėjas ir verslo modelius bei siekti mokslo institucijų, talentų, energetikos ir informacinių technologijų bendrovių bendradarbiavimo.

Energetikos bendrovės turėtų ieškoti būdų, kaip savo įmonių viduje sukurti vidines inovacijų laboratorijas, kuriose darbuotojai ne tik išbandytų egzistuojančius produktus ir sprendimus, bet taip pat pritrauktų mokslininkus arba startuolius kartu atlikti eksperimentus.

Energetikos bendrovės turi daug „žaliavos“ eksperimentams ir tyrimams duomenų ar net įrenginių forma, tačiau tie duomenys yra uždari bendrovių viduje.

Energetikų sukaupti duomenys bus naudojami modernioms skaitmeninėms paslaugoms kurti . O mokslininkai ar tiesiog entuziastai išorėje dažnai turi idėjų ir netgi finansavimą, jiems tereikia realių sąlygų ir energetikos profesionalų pagalbos patikrinti idėjas.