Direktyvomis siekiama skaidresnių viešųjų pirkimų, atsakingiau panaudojant mokesčių mokėtojų pinigus, mažinant biurokratinę naštą bei didinant smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumą.

Į nacionalinę teisę perkeliamos taisyklės iš esmės keičia iki šiol vykdytų viešųjų pirkimų vertinimą, nes vietoje mažiausios kainos kriterijaus didžioji dalis pirkimų turės būti atliekama naudojant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų.

Esminiai pakeitimai pagal naujojo Viešųjų pirkimų įstatymo projektą:

· Ekonominio naudingumo kriterijaus pirmenybė pasiūlymų vertinime prieš iki šiol įprastai naudotą mažiausios kainos kriterijų. Tai nereiškia, kad pasiūlyta kaina bus nebesvarbi, tačiau laimėtoją lems ne tik pasiūlyme nurodyta kaina, bet ir prekės sąnaudos, paslaugos inovatyvumas, prekės gyvavimo ciklas, kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis.

· Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas (toliau – EBVPD) – pirminiame viešojo pirkimo etape tiekėjams nebereikės pateikti kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, juos pateikti turės tik konkurso laimėtojas. EBVPD yra ekonominės veiklos vykdytojų savideklaracija, kurioje pateikiami viešųjų institucijų ar trečiųjų šalių išduotus sertifikatus pakeičiantys pirminiai įrodymai. EBVPD pakeis iki šiol naudotas įvairias tiekėjų savideklaracijos formas. Tikimasi, kad atsisakius nuolatinio atnaujintų pažymų ir deklaracijų teikimo bus sutaupoma ženkli dalis pasiūlymo rengimo išlaidų.

· „Konsultacijos su rinka“ – prieš pradėdama vykdyti pirkimą, perkančioji organizacija galės CVP IS ar savo tinklalapyje skelbti pirkimo dokumentų projektus ir iš rinkoje veikiančių profesionalų įsigyti konsultavimo paslaugas. Taip siekiama išspręsti problemą, kai perkančiųjų organizacijų atstovai neturi reikiamų specifinių žinių konkretaus pirkimo atveju ir dėl to arba įsigyjamas lūkesčių neatitinkantis objektas, arba kyla ginčai dėl perteklinių techninių reikalavimų pirkimo objektui.

· Subtiekimas – perkančioji organizacija turės teisę reikalauti, kad perkant darbus, paslaugas ar prekes, kai jas reikia montuoti ar diegti, esmines užduotis atliktų pats tiekėjas, o ne subrangovai. Iki šiol to buvo galima reikalauti tik perkant darbus.

· Tiesioginis atsiskaitymas su subrangovais – perkančioji organizacija turės teisę tam tikrais atvejais tiesiogiai atsiskaityti su subrangovais. Šiandieninis teisinis reguliavimas to neleidžia. Vis dėlto tokia galimybė neapriboja pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl pirkimo sutarties tinkamo įvykdymo.

· Nauji pasiūlymų atmetimo pagrindai dėl teistumo, mokesčių nemokėjimo, draudžiamų susitarimų su kitais tiekėjais, profesinių pažeidimų ir pan.

· Siekiama didinti skaidrumą – perkančioji organizacija galės kviesti į perkančiosios organizacijos komisijos posėdžius dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus, stebėtojų teisėmis. Vis dėlto tiekėjai tokių asmenų privalomo dalyvavimo reikalauti negalės.

· Mišrūs pirkimai – įstatymo projekte perkeliamos išsamios direktyvose nustatytos taisyklės dėl mišrių pirkimo sutarčių sudarymo ypatumų. Šios taisyklės detalizuoja, kada turi būti taikomos viešuosius pirkimus reglamentuojančios taisyklės, o kada gali būti taikomos kitų įstatymų nuostatos.

· Inovacijų partnerystė – siūlomas naujas viešo pirkimo būdas, kuriuo perkančiosios organizacijos skatinamos įsigyti inovatyvius produktus ir paslaugas. Vykdant pirkimą inovacijų partnerystės būdu, taikomos procedūrinės taisyklės – grindžiamos derybomis. Pateikti pasiūlymai vertinami pagal kainos ar kaštų ir kokybės santykį.

· Pirkimų skaidymas – įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga tarptautinius pirkimus skaidyti į dalis ir teisė skaidyti pirkimo objektą į dalis, vykdant supaprastintus ar socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimus. Pirkimo objektas skaidomas į dalis, vadovaujantis kiekybiniu ir kokybiniu pagrindu arba pagal skirtingus pirkimo įgyvendinimo etapus.

· Nekonfidencialumo prezumpcija – išsamiau apibrėžiama, kokia pasiūlyme ir sutartyje esanti informacija negali būti laikoma konfidencialia, jeigu tai pažeistų įstatymus, nustatančius informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus ir šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus.

Perkančiajai organizacijai paprašius pagrįsti, kodėl tiekėjo nurodyta informacija įvardijama kaip konfidenciali, ir tiekėjui to nepaaiškinus ar pateikus netinkamus įrodymus, bus laikoma, kad atitinkama informacija yra nekonfidenciali. Aiškesnis konfidencialios informacijos reglamentavimas padės sumažinti dėl to kylančių ginčų tarp tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų skaičių.

· Mažos kainos prezumpcija – tiekėjo pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turės būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.

Perkančioji organizacija turėtų atmesti tokį pasiūlymą, jeigu tiekėjas nepateikia tinkamų pasiūlytos mažiausios kainos ar sąnaudų pagrįstumo įrodymų arba pasiūlė neįprastai mažą kainą dėl to, kad pažeidė teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimus. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinta, jog pasiūlyme nurodyta kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) yra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį; 2) yra 30 ir daugiau procentų mažesnė nei suplanuota viešajam pirkimui skirti lėšų.

· Viešo pirkimo sutarties keitimas – įstatymo projekte numatytos lankstesnės sudarytos viešo pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties keitimo galimybės. Nustatyti atvejai, kai sutarties pakeitimai nebus laikomi esminiais ir pirkimo sutartį jos galiojimo laikotarpiu galima bus keisti be naujų pirkimo procedūrų: 1) jei prekės ar darbai tapo būtini, tačiau nebuvo įtraukti į sutartį, o dėl rangovo keitimo perkančiajai organizacijai kiltų didelių nepatogumų ir išlaidų; 2) kainos padidėjimas neviršija 50 procentų pradinės sutarties vertės; 3) būtinybė daryti pakeitimą atsirado dėl aplinkybių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, o dėl pakeitimo nepasikeičia bendras sutarties pobūdis ir kainos padidėjimas neviršija 50 procentų pradinės sutarties vertės.

· Pasiūlymų pateikimo terminai – atviro konkurso atveju pasiūlymų pateikimo terminas nuo 52 dienų sutrumpėja iki 35 dienų nuo skelbimo išsiuntimo dienos; riboto konkurso atveju, paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai nuo 37 ir 40 dienų trumpėja iki 30 dienų.