Tačiau išvis nekeliamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos patiriamų nuostolių ir jų atlyginimo, kuriuos sąlygoja nesąžiningi tiekėjų veiksmai ar net jų piktnaudžiavimas.
Neretai kyla situacijų, kai tiekėjai reiškia perkančiosioms organizacijoms daugybę pretenzijų ir/ar ieškinių (faktiškai ginčydami kiekvieną įmanomą sprendimą ar veiksmą), dėl ko, ginantis nuo nepagrįstų tiekėjų reikalavimų, perkančiosios organizacijos turi investuoti savo laiką bei lėšas.
Dar daugiau, teismui sustabdžius viešojo pirkimo procedūras teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpiui (kuris, įvertinus apeliacijos galimybę, gali trukti 4 mėn. ir daugiau), žymiai vėliau sudaroma viešojo pirkimo sutartis, o tai lemia jos įvykdymo laikotarpio atitinkamą sutrumpėjimą. Dėl šių priežasčių perkančioji organizacija neretai rizikuoja prarasti pirkimui skirtą finansavimą ar neįsisavinti visų pirkimui skirtų lėšų per nustatytą terminą.
Pastaruoju metu galime pamatyti, kad tiek teismai, tiek ir įstatymų leidėjas atkreipė dėmesį ne tik į tiekėjų, tačiau ir perkančiųjų organizacijų patirtų nuostolių atlyginimo galimybes.
Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalioja LR Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai. Vienas jų – įstatymo 94 str. 4 dalis, kurioje įtvirtinama perkančiosios organizacijos teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio arba sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, taip pat reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Žinoma, kol kas nėra aišku, kaip efektyviai bus praktikoje taikoma ši norma, t.y. ar perkančiosios organizacijos turės galimybę veiksmingai bei efektyviai apginti savo interesus ir prisiteisti patirtus nuostolius, ar ji bus tik deklaratyvi. Palyginimui galime paminėti, kad nors tiekėjams įstatymų leidėjas suteikė teisę reikalauti žalos atlyginimo dar 2010 m., tačiau realiai ši norma pradėjo „veikti“ tik 2014 m.
Be to, paminėtina ir kita perkančiosios organizacijos patiriamų nuostolių forma – nuostoliai dėl tiekėjų atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Kitaip tariant, tai situacija, kai iš esmės visos viešojo pirkimo procedūros yra atliktos, sudaroma pasiūlymų eilė, tiekėjai kviečiami sudaryti pirkimo sutartį, tačiau dėl kokių nors priežasčių nustatytu laiku tiekėjai neatvyksta pasirašyti susitarimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2015 konstatavo, kad pasiūlymų eilėje įrašytų tiekėjų atsisakymas pasirašyti viešojo pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija sukelia nuostolius, todėl perkančioji organizacija turi teisę į dėl to patirtų nuostolių atlyginimą. Tačiau tokiu atveju atlygintinų nuostolių dydis kiekvieno tiekėjo atžvilgiu yra individualizuojamas. Pavyzdžiui, tiekėjo, kurio pasiūlymas yra paskutinėje pasiūlymų eilės vietoje, atsakomybė yra griežčiausia, kadangi jo atsisakymas sudaryti viešojo pirkimo sutartį lemia pirkimo pasibaigimą (dėl ko perkančioji organizacija privalo skubiai organizuoti naują pirkimą).
Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ryžosi spręsti ne tik tiekėjų, tačiau ir perkančiųjų organizacijų patiriamų nuostolių atlyginimo klausimą.
Tikėtina, kad šios perkančiųjų organizacijų patirtų nuostolių atlygintinumo tendencijos privers tiekėjus rimtai pasvarstyti prieš reiškiant ieškinius perkančiosioms organizacijoms dėl jų pagrįstumo bei teisėtumo ir bent iš dalies sumažins tiekėjų piktnaudžiavimą jiems įstatymo suteikiamomis teisėmis.
