Šiandien, kai informacijos įvairiomis temomis pasiekiamumas vis auga, jaunuoliams susigaudyti profesijų labirinte ir apsispręsti, kokį ateities kelią rinktis, yra išties sunku. Be to, dėl vykstančio skaitmenizacijos proceso dalis šiandien paklausių specialybių po dvidešimties metų gali tapti nereikalingos. Tad siekiant priimti gerai apgalvotą sprendimą dėl savo būsimos profesijos, jaunuoliams svarbu apie tai pradėti galvoti dar mokantis mokykloje.

Tiesa, kaip rodo profesinės savanorystės iniciatyvos „Kam to reikia?!“ atliktas Lietuvos mokyklose dirbančių mokytojų nuomonės tyrimas, jaunuolių ateities kelio pasirinkimą lemia įvairūs veiksniai. Tačiau svarbiausi šiame procese išlieka – suaugusiųjų patarimai ir pavyzdžiai. Dauguma apklaustų pedagogų (21 proc.) teigė manantys, kad didžiausią įtaką mokinių profesijos pasirinkimui daro šeimos narių nuomonė. Taip pat 16 proc. apklausos respondentų kaip didžiausią įtaką tam darantį veiksnį įvardijo realius susitikimus su įvairių profesijų atstovais. Po jų rikiuojasi tokie veiksniai kaip dirbančiųjų konkrečiose srityje atlyginimų vidurkis, draugų įtaka ar karjeros pasirinktoje srityje galimybės. Tad akivaizdu, kad mokinių ateities pasirinkimui svarbus ne tik šeimos palaikymas, bet ir galimybė „gyvai“ išgirsti profesionalų pasakojimus apie jų darbo specifiką ir ateities perspektyvas.

Tokie susitikimai mokiniams teikia ir daugiau naudos: laužo susiformavusius stereotipus apie tam tikras specialybes, leidžia geriau suvokti darbo rinkos situaciją, būsimų darbdavių lūkesčius ir reikalavimus įvairių specialybių atstovams.

Džiugina tai, jog šią naudą atpažįsta vis daugiau švietimo įstaigų atstovų. Nors šiuo metu šalies mokyklose vieningos sistemos, kaip turėtų vykti mokinių profesinis orientavimas, nėra – tik penktadalis apklaustų pedagogų nurodė, kad jų mokykloje yra profesinio orientavimo specialistas, – tačiau nemaža dalis mokytojų patys imasi iniciatyvos ir į savo dėstomo dalyko pamokas kviečia dalyvauti įvairių organizacijų atstovus, kurie mokiniams pristato savo profesiją. Siekiant palengvinti mokyklų ir įmonių atstovų bendradarbiavimą, prieš ketverius metus gimė profesinės savanorystės iniciatyva „Kam to reikia?!“, šiandien vienijanti daugiau nei 1,2 tūkst. profesionalų ir 900 mokyklų.

Kad mokyklos siekia vaikams palengvinti savo ateities profesijos paieškas, rodo ir augantis kasmet lapkričio mėnesį įvairiose Lietuvos mokyklose vykstančios Nacionalinės karjeros savaitės populiarumas. Šiemet vyko rekordiškai daug mokinių susitikimų su profesionalais – daugiau nei 500. Į šią iniciatyvą įsitraukė daugiau nei 150 įmonių, kurios taip pat supranta, kad bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis yra svarbus. O apie įvairias profesijas išgirdo per 12 tūkst. moksleivių iš įvairių Lietuvos miestų.

Šiemet ypač aktyviai dalyvavo IT ir gamybos srityje veikiančios bendrovės. Didėjant kvalifikuotų specialistų poreikiui, šios įmonės Nacionalinę karjeros savaitę vertino kaip galimybę ne tik susipažinti su būsima darbuotojų karta, bet ir save pristatyti potencialiems darbuotojams. Susitikimų metu, kurių dalis vyko ne mokykloje, o įmonėse, moksleiviai turėjo galimybę įsitikinti, kad ir Lietuvoje egzistuoja inovacijos bei aukštosios technologijos, o čia dirbantys specialistai – ne prastesni nei Vakarų šalyse.

Pabaigai, noriu paraginti tuos, kurie jau atrado savo profesiją ir joje įsitvirtino, nepamiršti ir mūsų visuomenės ateitį kursiančių žmonių – moksleivių. Jei dar to nepadarėte, susitikite su vaikais, papasakokite apie savo kelią link svajonių profesijos. Mokykloms ir įmonėms aktyviau bendradarbiaujant, iš to laimės visi: vaikų kelias iki jų svajonių profesijos bus lengvesnis, o darbuotojų trūkumas tam tikrose srityse bus mažesnis.