Mažas pajamas turintis, bet dirbantis ar visai nedirbantis žmogus skursta, tikrai negali taupyti, investuoti, vartoti ar gaminti, dažniausiai emigruoja iš savo šalies arba toliau skursta. Kas gali paskatinti ekonomikos augimą jeigu ne žmogiškasis kapitalas, kai visi kiti ištekliai ir turimas šalies potencialas to padaryti nepajėgia.
Atėjo laikas priimti iššūkius
Pagaliau atėjo laikas visiems suprasti, jog be visuomenės ir žmogiškojo kapitalo, viduriniosios klasės augimo ekonomika nebegali atsigauti. Šių dienų pasaulio evoliucijai labiausiai trukdo demografinės problemos ir silpstantis produktyvumas, sako Olivier Blanchard (buvęs TVF vyriausias ekonomistas, mokslininkas). Galima pratęsti šią mintį, kai realių pajamų nuosmukis, defliacija, visuomenės senėjimas ir aukštas nedarbo lygis šalyje, nebelieka paskatų investuoti ir kurti darbo vietas, nes nėra kapitalo grąžos. Visa tai patvirtina dar kartą paskelbti Lietuvoje veikiančių bankų ir jų filialų 2015 metų veiklos rezultatai. Visi bankai per metus sugebėjo uždirbti pelno vos už 160 mln. Eurų. Netgi aprūpinti likvidumu ir mažomis palūkanomis bankai neturi tikros investicijoms skirtos kapitalo paklausos, nors skatinančios investicijas palūkanos pasiekė žemiausią lygį euro zonoje. Tikrai keista, bet komerciniai bankai pasiteisinimui išnaudoja mažas palūkanas ir euro įvedimą, nors tikrovėje mažos palūkanos skatinti turėtų kreditavimą, investicijas, mažos palūkanos apsaugo pinigų ir turto vertę, ir tai vienintelė priemonė kol tęsiasi recesija ir defliacija. Tačiau kredito unijų ir greitųjų kreditų paklausa iš vartotojų pusės auga net didžiausių palūkanų sąlygomis. Vadinasi paklausa kreditams ir investicijoms yra.
Suomijos socialinis modelis
Suomijos mokslininkai ir ekonomistai rado išeitį ir pasiūlė racionalų modelį, kaip atgaivinti tokiomis sąlygomis ekonomiką ir pagaliau išeiti iš recesijos gniaužtų. Mokslininkai pasiūlė apjungti visas socialines išmokas, pašalpas, lengvatas, kompensacijas, jų vieton pasirinko vieną, žmogaus pragyvenimui būtiną pajamų dydį t.y. 1000 eurų vienam mėnesiui vienam žmogui, o kuklesniam išgyvenimui pakaktų ir 800 eurų. Suomijoje gyvena 5,5 mln. gyventojų. Suomijos ekonomistų, mokslininkų ir praktikų modelis sudomino ir Lietuvos mokslininkus, ekonomistus, prasidėjo įvairios diskusijos.
Suomijos visuomenės išsivystymas ir ekonominė padėtis jau siekia vidurinę klasę pagal pajamas pakylėti į vidurinį lygį, mažinti atskirtį. Lietuvos ekonominė padėtis žymiai blogesnė, tačiau potencialas yra, tik jis nuvertintas ir trūksta politinės valios jį pakelti.
Gerai panagrinėjus Suomijos socialinį modelį jis gali būti pritaikytas, panaudotas ir įgyvendintas siekiant sukurti Lietuvoje viduriniąją klasę, nes dabartiniu metu Lietuvos viduriniosios klasės dirbančiųjų potencialas išvyksta iš šalies svetur, dirba mažai kvalifikuotą darbą, o likusi dalis viduriniosios klasės potencialo dėl darbo vietų stokos gauna pašalpas ir įvairias išmokas, kurių yra apie pusšimtis rūšių, bijo jas prarasti, todėl nedirba, nekuria naujų darbo vietų, nevysto verslo.
Nagrinėdami Suomijos mokslininkų ir prof. Ollis Kango pasiūlytą modelį matome, jog jis tik patvirtina tai, kas pasaulyje jau buvo ir yra kitose valstybėse. Verta prisiminti JAV didžiosios depresijos laikus, vėliau sekusias recesijas, kai šalys gelbėjo ekonomiką didindamos realias disponuojamas žmonių pajamas, didindamos išlaidas tokiu būdu vardan ateities ekonominio augimo.
Iškiliausi pastarųjų dešimtmečių pasaulio ekonomikos mokslo atstovai visada savo tyrimuose pabrėždavo visuomenės realių pajamų sąveiką su visokio kapitalo efektyvumu (Bernanke, Lown, 1991; Mishkin (JAV), 2007 ir kiti). Pagaliau suprantama , kad visuomenės pinigai lieka šalyje, jie randa savo vietas asmeniniame vartojime ir investavime, vertybinių popierių, finansų ir produktų-prekių ir paslaugų rinkose. Visa tai skatina investicijas, kapitalo grąžą, kurios taip pat labai trūksta dabartiniu metu, ir svarbiausia – kyla žmonių gyvenimo lygis.
Suomijos sektinas pavyzdys pasinaudojus taip vadinamų bazinių pajamų modeliu mums būtų kaip iššūkis, kurį įveikus išspręstume daug egzistuojančių problemų: pajudėtų pasyvioji visuomenės dalis, grįžtų svetur dirbantys tautiečiai, pajudėtų vartojimo ir investicinių produktų rinkos, finansų ir kapitalo rinkos taip pat.
Tačiau Suomijos modelis tuo pačiu metu primeną iššūkį ir Lietuvos ekonomikos mokslui ir ekonomistams praktikams, ir politikams, nes užsitęsusi recesija vis labiau skurdina mūsų visuomenę ir šalies ekonomiką. Jeigu stipriosios pažangios pramoninės šalys ieško naujesnių būdų išbristi iš recesijos, tai mums, naujai ES ir euro zonos valstybei, jos mažai ir atvirai ekonomikai grėsmės daug stipresnės ir laikas eina nenaudingai žmogiškojo kapitalo atžvilgiu, gyventojų skaičius mažėja.
Realūs ištekliai ir prioritetai
Teisingumo vardan reikėtų pasakyti, kad valstybės galioje yra pakankamas arsenalas priemonių ir instrumentų bei šaltinių tokio socialinio Suomijos modelio įgyvendinimui Lietuvoje.
Pirmuoju šaltiniu galime įvardinti visų, beveik pusšimtį rūšių, socialinių išmokų apimtį, kurios gali būti panaudotos, jų atsisakius, bazinei siūlomai išmokai.
Antruoju šaltiniu gali būti dabar esančių socialinių išmokų administravimo išlaidos, išlaisvintos patalpos, žmonės, kuriuos galima panaudoti kvalifikuotesniam darbui negu išmokų administravimas.
Trečiuoju šaltiniu gali būti valstybės vertybiniai popieriai, pritaikius ilgalaikio kreditavimo mechanizmą ir mokestį už investuotas į realių pajamų augimą lėšas (JAV ir kitų pažangios ekonomikos šalių pavyzdžiu).
Ketvirtuoju šaltiniu gali būti ilgalaikės kreditinės linijos.
Dar daugiau galima išvardinti privalumų: sumažės korupcija ir šešėlinė ekonomika, vokeliuose užslėptos pajamos, kadangi žmonės, žinodami savo pastovias garantuotas pajamas nenorės taikstytis su jų diskriminavimu, kai darbdavys nemoka mokesčių nei Sodrai nei valstybės biudžetui nei sveikatos draudimui.
Žmonės, gaunantys pajamas (išmokas) pagal suomišką modelį būtinosioms išlaidoms, galės apmokėti komunalines išlaidas, tokiu būdu mažės gyventojų skolos valstybei, galės apmokėti maisto aprangos ir kitas būtiniausias išlaidas..
Padidėjusios pensininkų pajamos mažins įsisenėjusias VSDF (Sodros) problemas ir kt.
Visi išmokėti pragyvenimui pinigai liks Lietuvoje, pasiskirstys įvairiose rinkose, žmonės taupys, investuos ir pagaliau išvykę svetur dirbti grįš į Lietuvą.
Retorinis klausimas: Ar tikrai nieko negalime padaryti šių dienų globalių iššūkių akivaizdoje dėl savo šalies žmonių?
Pakeiskime piramidę, kurios apačioje atsidūrė didžiausia mūsų visuomenės dalis apskritimu ir perkelkime vidurinę klasę į apskritimo vidurį didindami realias disponuojamas žmonių pajamas.
