Septynerius metus Kultūros paveldo departamento (KPD) rengtas dokumentas nustatys, ką ir kur galima statyti, rekonstruoti, kada galima keisti pastatų paskirtį, kaip tvarkyti želdynus ir kt.
Net jei neplanuojate naujų investicijų senamiestyje, jau esančių butų savininkams ir bendrijoms šis planas taip pat svarbus daugeliu aspektų. Pavyzdžiui, planas nustatys, kokio dydžio sklypas priskirtas namui (jei sklypas vis dar nėra suformuotas), kokie darbai leidžiami sklype ir jo kaimynystėje, kokios pastatų dalys yra saugomos ir t.t.
Šiuos ir visus kitus aspektus išnagrinėti, įvertinti, ar jie atitinka jūsų interesus, ir pateikti savo siūlymus KPD Vilniaus skyriui galima iki 2016 metų sausio 19 dienos.
Plano sprendinius galima peržiūrėti KPD interneto svetainėje. Plane suformuotos nuostatos gali kelti ir keblumų. Pavyzdžiui, istoriškai egzistavusių statinių atkūrimas – plane numatyta galimybė juos atkurti ten, kur šiuo metu pastatų nėra, tačiau tuo pat metu jis tokiose teritorijose draudžia naują statybą.
Kitas pavyzdys – senamiesčio specialiojo plano suderinamumas su patvirtintais ir šiuo metu galiojančiais senamiesčio teritorijos detaliaisiais planais.
Nors specialusis planas neturėtų numatyti didesnių suvaržymų nei įtvirtinti galiojančiuose detaliuose planuose, tačiau tokių atvejų pasitaiko (pvz., dėl mažesnio galimo pastatų aukščio ar užstatymo tankio).
Erdvės ginčams paliekama ir numačius ne konkrečią ribą, kiek aukštų gali turėti pastatas, o nustačius intervalą (pvz., 2 – 4 aukštai). Be to, kai kuriuose sklypuose gali kilti problemų dėl užstatymo tankio, nes plane jis kai kur yra mažesnis už jau esamą tankį. Tai reiškia, kad jei planuojama remontuoti ar rekonstruoti pastatą, NT savininkai ar plėtotojai gali susidurti su spaudimu sumažinti jų užimamą plotą sklype.
Taip pat itin paini situacija bręsta dėl senamiestyje formuojamų sklypų. Plane tam tikrose teritorijose sklypų ribos kerta pastatus, o tokį sklypų formavimą draudžia Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Tad formuojantieji sklypus gali atsidurti situacijoje be išeities – vienas dokumentas nustato tai, ką draudžia kitas.
Tai tik keletas pavyzdžių, kur gali būti pažeisti NT savininkų ir plėtotojų interesai. Kylančias grėsmes galima įvertinti išnagrinėjus senamiesčio specialiojo plano sprendinius ir NT plėtojimo galimybes svarbioms teritorijoms. Išsiaiškinę interesams galinčius pakenkti plano sprendinius, galėsite plano kūrėjams parengti savo siūlymus.
Juos raštu KPD Vilniaus skyriui iki minėtosios kitų metų sausio 19 d. galima pateikti pasinaudodami specialia planavimo pasiūlymų forma, kuri yra Aplinkos ministro patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 1 priede. Visgi ši forma nėra griežtai privaloma. Svarbu, kad pasiūlymai būtų konkretūs, motyvuoti, su aiškiomis nuorodomis, ypač jei pareiškėjas remiasi specialiojo plano ir teisės aktų arba kitų teritorijų planavimo dokumentų nesuderinamumu.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad pasiūlymo pateikimas dar nereiškia, kad jis bus priimtas ir atsispindės plane. Jei KPD siūlymus atmestų, šį departamento sprendimą galima skųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Jei ši neišspręstų ginčo – jis gali būti perkeltas į teismą. Dar didesnių problemų gali kilti pavėlavus įvertinti galimas grėsmes ir nepateikus savo siūlymų – tokiu atveju gali nepadėti net ir teismas. Teritorijų planavimo įstatymas leidžia teismui atsisakyti priimti skundus iš asmenų, kurie teritorijų planavimo dokumento viešinimo stadijoje neteikė pasiūlymų ir skundų.