Konkurencijos taryba pranešė, kad tyrimo metu nustatė, jog Palangos miesto savivaldybė be jokios konkurencingos procedūros savo įstaigai „Palangos investicijų valdymas“ pavedė perduotame baseine neribotam laikui teikti ne tik nemokamas vaikų bei jaunimo neformaliojo švietimo (mokymo plaukti) paslaugas, bet ir komercines gyventojų poilsio (plaukiojimo baseine, viešosios pirties, renginių) organizavimo paslaugas, sudariusias reikšmingą įstaigos pajamų dalį.
„Palangos investicijų valdymui“ nereikėjo savo lėšomis pastatyti baseino – tai buvo padaryta valstybės investicijų programos ir Palangos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis. Vis dėlto vien faktas, kad baseinas buvo pastatytas investuojant ir dalį savivaldybės lėšų, nereiškia, jog viešąsias paslaugas galima pavesti teikti savivaldybės įstaigai be konkurencingos procedūros. Konkurencijos tarybos požiūriu, geriausia priemonė surasti efektyviausią būdą valdyti viešosiomis lėšomis sukurtą turtą yra skaidri konkurencinga procedūra.
Konkurencijos taryba konstatavo, kad savivaldybė, prieš pavesdama paslaugas teikti savo įstaigai, turėjo organizuoti konkursą ar kitą konkurencingą procedūrą, kurios metu būtų įvertinusi, ar yra kitų ūkio subjektų, potencialiai galinčių teikti paslaugas nustatytomis sąlygomis. Tokią savivaldybėms tenkančią pareigą yra pabrėžęs tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Konstitucinis Teismas.
Teismai yra išaiškinę, jog savivaldybės, vykdydamos joms pavestas funkcijas, turi užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir nepriimti sprendimų, kuriais teikiamos privilegijos arba diskriminuojami atskiri rinkoje veikiantys ūkio subjektai ar jų grupės ir dėl kurių atsiranda arba gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.
Įvertinusi visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad Palangos miesto savivaldybė, be konkurencingos procedūros suteikusi teisę savo įstaigai teikti paslaugas, įskaitant ir komercines, pažeidė Konkurencijos įstatymą – privilegijavo savo įstaigą jos konkurentų atžvilgiu, o pastaruosius diskriminavo. Būtent dėl tokių savivaldybės sprendimų ūkio subjektams rinkoje galėjo atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų.
Konkurencijos taryba įpareigojo Palangos miesto savivaldybę ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nutarimo paskelbimo dienos panaikinti sprendimus ar pakeisti juos taip, kad jie neprieštarautų Konkurencijos įstatymui, ir organizuoti konkurencingą procedūrą baseino valdymo operatoriui parinkti. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo laikotarpiu keitėsi nagrinėjamam atvejui aktuali aukščiausios instancijos teismų praktika, nuspręsta piniginės baudos savivaldybei neskirti.
Konkurencijos tarybos nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per mėnesį nuo jo įteikimo arba paskelbimo institucijos interneto svetainėje dienos.
Skųs teismui
Palangos meras Š. Vaitkus sakė, kad Konkurencijos tarybos sprendimą ketina apskųsti teismui.
„Mes rankų nenuleisime ir Konkurencijos tarybos sprendimą apskųsime teismui. Tikiu Lietuvos teismais, kurie jau ne kartą yra įrodę, jog teisingumas ir teisybė triumfuoja. Viliuosi ir tikiu, kad teisingumas bus mūsų žmonių pusėje, kad mūsų gyventojų nuomonė ir balsas vis dėlto bus išgirsti“, – feisbuke parašė jis.
Š. Vaitkus dar teigė, kad Konkurencijos tarybos sprendimas tik patvirtina, kad ši valstybės institucija, išlaikoma iš visų Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšų, gina ne valstybės ir savivaldos, o galimai privataus verslo interesus.
„Privataus verslo, kuris į tokius viešųjų paslaugų objektus neinvestavo nė cento, bet užtat jau dabar bando skaičiuoti būsimus pelnus ar net viršpelnius. Kodėl nė viena valstybės teisėsaugos institucija netiria mūsų atskleistų faktų, kaip už milijonus pastatytas turtas nemokamai atiduodamas praktiškai į vienas ir tas pačias privataus verslo rankas, o savivaldybės dar priverstos pirkti vaikų mokymo plaukti paslaugas? Turtas atiduodamas veltui ir dar primokama?“, – svarstė jis.
Meras taip pat įspėjo, kad šis Konkurencijos tarybos sprendimas yra ledkalnio viršūnė, kuris anksčiau ar vėliau palies visas Lietuvos savivaldybes, kurios pasistatė ir dar statosi baseinus, sporto arenas, koncertų sales.
„Nuo 2019 m. kovo mėnesio, kai atidarytas Palangos baseinas, iki pastarojo balandžio 1 d. mūsų baseine miesto moksleiviai nemokamai apsilankė apie 80 tūkst. kartų. Ir savivaldybė neperka šių paslaugų už šimtus tūkstančių eurų per metus.
Vien pernai labai ženkli senjoro nuolaida mūsų baseine pritaikyta beveik 4 tūkst. kartų. Ar sąžininga iš palangiškių, ypač vaikų ir senjorų, atimti tokias gerovės savo mieste sąlygas?“ – rašė Š. Vaitkus.
