Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2010-2022 m. laikotarpiu būsto įsigijimo kainos didėjo 24 ES šalyse, mažėjo trijose.
Lietuva pateko tarp septynių ES šalių, kuriose būstas per pastarąjį dešimtmetį brango daugiau nei dvigubai – 142 proc. Sparčiau būsto kainos augo tik Estijoje (199 proc.) ir Vengrijoje (174 proc.).
Procentinis būsto kainų pokytis triženklę zoną taip pat pasiekė Liuksemburge (136 proc.), Latvijoje (133 proc.), Austrijoje (126 proc.) ir Čekijoje (125 proc.).
Lietuva pateko tarp lyderių ir pagal būsto nuomos kainų pokytį, kuris nuo 2010 m. siekė 160 proc. Čia mus lenkia vienintelė Estija, kurioje būsto nuoma per dešimtmetį pabrango 216 procento.
Vienintelė Europos šalis, kurioje nuo 2010 m. sumažėjo ir būsto įsigijimo ir nuomos kainos – Graikija. Nusipirkti būstą pigiau nei prieš dešimtmetį taip pat galima Italijoje ir Kipre.
Visoje Europoje vidutiniškai būsto įsigijimo kainos nuo 2010 m. išaugo 50 proc., nuomos – apie 20 procentų.
Augome nuo itin žemo lygio
NT duomenų analitikos bendrovės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius tokį būsto kainų pokyti Lietuvoje pirmiausia aiškina žema lyginamąja baze. Per pasaulinę finansų krizę Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos, NT rinkos nukentėjo skaudžiausiai, tad natūralu, jog ir atšokimas buvo aukščiausias.
„Kai prasidėjo ekonomikos skatinimas ir laisva pinigų politika, tai sukėlė kainų kilimą daug kur, bet pas mus jis buvo skaičiuojamas nuo labai žemo taško, todėl ir sugeneruojamas toks didelis procentinis pokytis. Jei atspirties tašku paimtume šiandieną ir žiūrėtume į priekį, tai, manau, tokių išsišokimų nebeturėtų būti“, – sako A. Antanavičius.
Tačiau, jo teigimu, tai tik vienas paaiškinimas, nes priežasčių būsto kainų augimui buvo ir kitų. Pasak pašnekovo, įtakos turi ir tai, kad dauguma būsto paskolų Lietuvoje išduotos kintamomis palūkanomis, kai Vakaruose žmonės jas yra užsifiksavę, todėl šiuo metu moka mažiau.
„Realdata“ vadovas taip pat pažymi, kad lietuviams vis dar trūksta finansinio raštingumo, o nekilnojamasis turtas yra laikomas patikimiausia ir geriausia investicija. Todėl į šią sritį plūstantis pinigų srautas taip pat pučia kainas: „Žmonės nežino, kur dar galima investuoti, todėl daugelis eina į NT rinką.“
Sugriežtėjo reikalavimai statyboms
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius sako, kad prie vieno sparčiausių būsto kainų Europoje augimo prisidėjo ir per šį laikotarpį vis griežtėję Europos ir valstybės reikalavimai naujiems pastatams. Tai brangino statybas, o kartu augino ir būsto kainas.
„Pastarąjį dešimtmetį išgyvenome kokybinį šuolį būsto statybose. Ypač kaštus pakėlė nauji europiniai energetiniai reikalavimai – juos kiekviena šalis įgyvendino individualiai, o Lietuva čia tikrai buvo viena iš lyderių pagal griežtumą ir tų reikalavimų kiekį. Iš vienos pusės tai yra gerai, bet kalbant apie būsto įperkamumą – tai iššūkis“, – teigia M. Statulevičius.
Pasak jo, reikalavimus griežtino ir valstybė, nustatydama naujus kriterijus architektūriniams sprendimams, be to, statybų sektoriui augo biurokratinė našta, projektų derinimo laikas pailgėjo, atsirado ir tokie nauji mokesčiai, kaip infrastruktūros ar žemės.
„Kai visa tai susumuoji, ir gauni tą kainų augimo efektą. Jei pasilyginsime su kitomis valstybėmis, pavyzdžiui, Lenkija, tai ten tokio reikalavimų išaugimo nebuvo. Jie labiau balansavo būsto įperkamumą ir statybų kokybę. Mes kartelę labiau palenkėme į kokybės pusę, rinka prie to turėjo prisitaikyti, ir, natūralu, galutinio kuriamo produkto kaštai buvo didesni“, – aiškina M. Statulevičius.
Augo ir gyventojų pajamos
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat kalba apie tai, kad iki finansų krizės būstas Lietuvoje buvo pervertintas, o po jos – jau nuvertintas. Todėl žvelgdami į dešimtmečio pokyti matome tokį didelį procentinį šuolį.
Tačiau jis atkreipia dėmesį į dar vieną rodiklį – kiek per tą patį laikotarpį išaugo lietuvių pajamos.
„Paskutinį praėjusių metų ketvirtį vidutinė alga „į rankas“ siekė 1184 eurai, o 2010-aisiais – 467 eurai. Taigi per šį laikotarpį vidutinis atlyginimas padidėjo 154 proc., o tai praktiškai atitinka būsto kainų augimą“, – skaičiuoja T. Povilauskas.
Pasak jo, būsto kainas ilgesniu laikotarpiu labiausiai lemia gyventojų pajamos, demografija, pasiūla ir skolinimosi sąlygos – nuo paskolų išdavimo sąlygų iki palūkanų normų.
„Šiuo atveju pagrindinis veiksnys yra Lietuvos gyventojų pajamų augimas, kuris tarp visų Europos Sąjungos šalių tikrai patektų į trejetuką. Didėjančios pajamos aukštyn neša ir būsto kainas, nepaisant to, kad su demografijos situacija per pastarąjį dešimtmetį ir nebuvo tokia gera“, – teigia T. Povilauskas.
Pietų Europos fenomenas
Paprašyti paaiškinti, kodėl būsto kainos praktiškai nepakito ar net sumažėjo tokios Pietų Europos šalyse kaip Graikija, Kipras, Italija ar Ispanija, Delfi pašnekovai sako, kad jose viskas vyko priešingai nei Lietuvoje – per krizę būsto kainos nesitraukė, nes nebuvo mažinami gyventojų atlyginimai ar karpomos socialinės išmokos, atlyginimai augo labai lėtai, o ir reikalavimai pastatų kokybei valstybėse, kuriose nuolat šilta, gerokai žemesni.
„Jei pažiūrėsime, koks buvo gyventojų pajamų augimas per šį laikotarpį Italijoje ar Ispanijoje, ten didelių procentų nepamatysime. Viskas atsiremia į ekonominę situaciją“, – sako T. Povilauskas.
Tuo metu A. Antanavičius teigia, kad Pietų Europos rinkos ilgus metus buvo linksniuojamos kaip labiausiai prasiskolinusios ir didžiausią bankroto riziką turinčios valstybės. Tai lėmė žymiai nuosaikesnius būsto kainų pokyčius.
„Be to, matome, kaip pietų europiečiai tuoj pat puola protestuoti prieš bet kokį neigiamą pokytį, neduok Dieve, koks pensijų pamažinimas ir pensinio amžiaus pavėlinimas. Piliečiai valstybei neleidžia imtis tokių priemonių, tai didina valstybės skolas, bet kartu leidžia išlaikyti stabilų kainų lygį. Lietuvoje buvo einama kitu – per krizę buvo karpomos visos išlaidos, tai lėmė būsto kainų susitraukimą“, – aiškina A. Antanavičius.
Tuo metu NT plėtros asociacijos vadovas M. Statulevičius sako, kad Pietų Europoje energinio efektyvumo reikalavimai yra gana žemi, tai leidžia pristabdyti statybų kaštų, o kartu ir būsto kainų augimą.
„Jiems reikia galvoti, kaip pasigaminti pigesnės elektros pastatų vėsinimui, bet nereikia sukti galvos dėl šildymo, izoliaciniai sprendimai nėra tokie aktualūs. Be to, architektūriniai reikalavimai tose šalyse yra susiformavę pakankamai seniai, todėl per pastarąjį dešimtmetį nebuvo šuolio ir šioje srityje“, – teigia M. Statulevičius.
