„Jokiais būdais. Esamoje situacijoje įvedinėti naują, papildomą nekilnojamojo turto mokestį tikrai yra nereikalingas dalykas. Atkreipsiu, kad mes jau dabar turime nekilnojamojo turto mokestį – sparčiai augant vertėms jis taps visuotinis, po 3–5 metų“, – televizijos laidoje DELFI Interviu kalbėjo M. Majauskas.

Buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas kartu pažymėjo, kad mokesčio pajamas reikia perduoti savivaldybėms.

„Tiesiog reikia užtikrinti, kad tas vertės indeksavimas būtų dažnesnis nei kas penkerius metus ir tada natūralu, kad ta vertė po truputį pasieks pakankamai didelę visuomenės dalį. Jo pajamas reikia perduoti savivaldybėms, kas jos būtų motyvuotos tvarkyti aplinką.

O turto savininkai būtų motyvuoti mokėti mokestį, suprasdami, kad tas sumokėtas mokestis jiems grįš per pasodintą medį, sutvarkytą mokyklą. Galbūt šiek tiek paplatintą gatvę“, – užbaigė M. Majauskas, turėdamas omenyje diskusijas dėl Vilniaus gatvių susiaurinimo.

Paklaustas, ką gali pavykti įgyvendinti Vyriausybei iš planuojamos reformos – nekalbant apie vadinamąjį solidarumo mokestį bankams, – buvęs konservatorių politikas suabejojo, ar mokesčių didinimai apskritai sulauks pritarimo.
Saulės elektrinės ant daugiabučių

„Manau, kad visuotiniai mokesčių didinimai nesulauks palaikymo, net ir su pačiais geriausiais lūkesčiais. Tiktai keista, jo Lietuvoje mokesčių didinimas surištas su Europos Sąjungos finsansvimu, nes vis tiek mokesčiai yra tokia suvereni valstybės politikos dalis ir negali mums Frederikas iš Briuselio nurodinėti, kokius mokesčius ir kaip juos reikia priiminėti“, – kalbėjo politikas.

Iš „Delfi“ gauto mokesčių reformos apmatų dokumento matyti, jog liktų ne visos lengvatos, keistųsi gyventojų pajamų mokesčio tarifai, už didesnes dovanas tektų mokėti mokesčius. Tačiau, kaip teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė, nutekintas variantas – nėra galutinis, o visi siūlymai paaiškės kitą savaitę.

Nutekinta informacija rodo, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamam turtui, kuriame gyventojas deklaruoja gyvenamąją vietą, būtų taikomas lengvatinis apmokestinimas. Taip pat būtų teisė savivaldybėms spręsti atidėti mokesčio sumokėjimo terminus socialiai pažeidžiamiems gyventojams, įskaitant iki NT perleidimo.

Tarifai, susisieti su savivaldybės NT vertės mediana:
Medianos neviršijanti dalis – 0 proc. tarifu;
Nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc.;
Daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. tarifas.

Numatoma išimtis, kada mokesčio nemokės NT savininkai, kai mokestis už visą turimą NT siekia iki 5 eurų. Kito gyventojų nekomercinio NT tarifų intervalai galimai būtų 0,1–1 proc. ribose.

Įvardijama, kad konkrečius tarifus nustato savivaldybė. Finansų ministerija teigia, jog pusė Lietuvos gyventojų nemokėtų NT mokesčio už pagrindinį gyvenamąjį būstą dėl įstatyme suteiktų lengvatų.
Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė ir Mykolas Majauskas

G. Skaistė pernai gruodį pristatė naujus siūlymus nekilnojamojo turto mokesčiui. Ji skaičiavo, kad kad vidutinis mokestis visoje Lietuvoje būtų 14 eurų per metus. Ministrė kalbėjo, jog pirmoji deklaracija gyventojus pasiektų 2026 metais, o įstatymas įsigaliotų 2025 metais.

Primename, kad Finansų ministerija gegužės pabaigoje siūlė, jog už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas (to vėliau atsisakyta), nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau dviejų medianų – 0,1 proc.

Dabar fizinių asmenų nekomercinei veiklai naudojamam nekilnojamajam turtui taikomas toks progresinis apmokestinimas: iki 150 tūkst. eurų NT neapmokestinamas. 150–300 tūkst. eurų bendrai NT mokestinės vertės daliai taikomas 0,5 proc. tarifas, 300–500 tūkst. eurų – 1 proc. tarifas, o viršijus 500 tūkst. eurų – 2 proc. mokesčio tarifas, skelbia VMI.

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką neapmokestinamoji vertė yra 200 tūkst. eurų. Peržengus ją, bet neviršijant 390 tūkst. eurų taikomas 0,5 proc. tarifas, 390–650 tūkst. eurų – 1 proc. tarifas, o po 650 tūkst. eurų – 2 proc. mokesčio tarifas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)