Būstas pervertintas 4 proc.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius komiteto posėdyje sakė, kad palyginti su tuo, kas buvo 2021 m., vartotojų ketinimai pirkti būstą šiandien yra gerokai atslūgę, bet negalima sakyti, kad yra visiškai sunykę.
„2021 m. buvo didelis pikas, daug žmonių „metėsi“ į NT rinką, ketino pirkti būstą, tai buvo apie 10 proc., o dabar tas skaičius yra mažesnis ir siekia apie 6 proc.“, – sakė jis.
Anot atstovo, tiek pirminėje, tiek antrinėje būsto rinkoje šiuo metu pardavimai yra atvėsę.
„Per 2022 m. pardavimai mažėjo apie 17 proc. antrinėje rinkoje. Dabar mes matome, kad jis yra arčiau 2016, 2017 m. lygio, kas buvo dar iki didesnio pakilimo.
Pirminėje rinkoje situacija yra dar labiau atvėsusi. Po to, kai prasidėjo karas, rezervacijų skaičius reikšmingai krito ir nuo to laiko neatsistatė. Jei 2017-2018 m. jų būdavo apie 300-350 butų per mėnesį, tai dabar yra apie 100“, – teigė J. Markevičius.
Nepaisant to, nepraduotų būstų sandėlys Vilniuje pildosi gana iš lėto, teigė atstovas ir pridūrė, kad pasiūla juda vangiai.
„Matome, kad 2021 m. buvo išryškėję naujų statybos leidimų problemų, jų buvo sumažėję, bet šiemet matome leidimų atsigavimą“, – sakė jis.
Taip pat, kaip teigė, statybų kaštai šiuo metu jau yra grįžę į priešpandeminį lygį, o tai turėtų mažinti spaudimą augti kainoms.
Kalbėdamas apie kainas, atstovas tikino, kad dabar matyti metinio kainų augimo lėtėjimas.
„Jeigu pažiūrėtume į „Ober-Haus“ mėnesinį kainų augimą, matome, kad nuo spalio būstų kainos Lietuvoje nebeaugo. Tiek lapkritį, tiek gruodį augimas buvo 0 proc.
Tai suponuoja, kad nuslūgusi paklausa ir kita aplinka, kuri yra atvėsusi, mums duoda gerą signalą kalbant apie kainas“, – teigė jis.
Visgi, kaip pabrėžė, tai nereiškia, kad būstas šiandien nėra pervertintas. J. Markevičius tikino, kad būsto kainos šiuo metu yra pervertinos apie 4 proc.
„Tai nėra basiai daug. Priminsiu, 2006-2007 m. buvo 50 proc.“, – skaičiavo jis.
Įperkamumas – 2018 m. lygyje
Pasak jo, prie NT rinkos vėsimo prisideda ir palūkanų normų kilimas, nes dauguma, apie 90 proc. paskolų, Lietuvoje išduotos su kintamomis palūkanomis.
Buvo skaičiuojama, kad jei EURIBOR paaugo 3 proc., o gyventojas turi 50 tūkst. Eur paskolą, jam mėnesinė įmoka didėjo 84 Eur, o jei paskola siekia 100 tūkst. – ji augo 167 Eur.
„Didžioji dalis namų ūkių turi mažas paskolas ir 75 proc. namų ūkių įmokos prieaugis padidėjus EURIBOR 3 proc., siekia iki 100 Eur. <...>
Iš viso namų ūkių, turinčių būstų paskolas, yra 220 tūkst., 165 tūkst. iš jų patirs iki 100 Eur įmokos padidėjimą“, – teigė jis.
J. Markevičiaus teigimu, šiandien būsto įperkamumas, kainų ir pajamų santykis, bendrai yra 2018 m. lygyje, tačiau, kaip pridūrė, situacija turėtų gerėti.
„Pastaruoju metu, nuo spalio, kaip minėjau, kainos nebeauga, o atlyginimai auga, o tai lemia, kad įperkamumas pradeda taisytis ir algos pradeda lenkti būsto kainų augimą“, – sakė J. Markevičius.
Dėl paskolų atidėjimo – pavieniai pasiteiravimai
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė BFK sakė pastebinti, kad ypač mažėja būsto sandorių skaičius, kurie perkami investiciniais tikslais, o tai susiję su tuo, kad kylant palūkanų normoms rečiau apsimoka tokį būstą nuomoti.
„Kalbant bendrai, atsakingo skolinimo nuostatos Lietuvoje ir yra tas pagrindinis instrumentas, kuris leidžia apsaugoti gyventojus, užtikrinti, kad jų pajamos bus pakankamos net ir kylant palūkanoms iki 5 proc.
Šiuo metu į kredito įstaigas kreipiasi pavieniai gyventojai pasidomėti, kiek galima atidėti būsto paskolas, ar galima sumažinti įmokas, bet tendencijos nėra“, – sakė ji.
E. Čipkutė aiškino, kad kodėl Lietuvoje dominuoja kintamos palūkanos, atsakyti sunku.
„Nėra vienos priežasties, kuri paaiškintų. <...> Kai praėjusį dešimtmetį turėjome labai žemą EURIBOR, natūralu, kad žmonės norėjo mokėti mažiau ir tai buvo ne toks jau ir nelogiškas sprendimas“, – sakė ji.
Būsto pasiūlą ribos priimti įstatymai
Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius aiškino, kad per pastaruosius metus turime bent penkis didelius įstatymų pakeitimus, kurie ir toliau ribos būsto pasiūlą ir įperkamumą.
Praėjusiais metais įsigaliojo valstybinės žemės įstatymo pakeitimai, kurie nurodo, kad už teisę statyti valstybinėje žemėje vystytojas turi sumokėti iki 75 proc. sklypo vertės mokesčio.
Taip pat praėjusių metų gegužę, kaip aiškino, yra priimti želdynų normatyvai, taip pat liepą įsigalioję krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pakeitimai.
Prie situacijos, kaip minėjo, prisidės ir lapkritį įsigaliosiantys Statybos įstatymo pakeitimai dėl rekonstrukcijos sąvokos apibrėžimo, o 2024 m. laukia ir Statybos įstatymo pakeitimai dėl gyvenamosios paskirties patalpų pardavimo tik esant 100 proc. projekto baigtumui.
M. Statulevičius bendrai siūlė, kad reikėtų atnaujinti Lietuvos būsto strategiją, taip pat būstų įperkamumui ir kainos augimui jautrius sprendimus derinti iš anksto su būsto kūrėjais.
Be viso to, kurti municipalinio būsto fondus, o jaunų, iki 45 m. asmenų ir šeimų apsirūpinimui būstu teikti prioritetą – lengvatines paskolas su valstybės garantija.
