ECB pranešė, kad 0,5 procentinio punkto pakėlė tris pagrindines palūkanų normas ir dabar jos siekia 2,50–3,25 proc. Tuo metu populiari Lietuvoje 6 mėn. trukmės tarpbankinė palūkanų norma „Euribor“ dar trečiadienį kirto 3 proc. ribą. „Euribor‟ ir banko taikoma marža sudaro bendrą paskolos palūkanų kainą gyventojams.
Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad kovojant su aukšta infliacija euro zonoje tenka didinti ir palūkanų normas.
„Akivaizdu, kad su 2,5 proc. (norma) kautis prieš 8,5 proc. infliaciją nėra labai gera idėja, dėl to rodomas didesnis ryžtingumas keičiant vartotojų įpročius.
Jie (ECB – red.) ketina jau kovo mėnesį, kitame susirinkime, dar 50 bazinių punktų kelti. Tai reiškia, tikėtina, kad „Euriboras‟ greitu laiku turėtų judėti link 3,5 proc. O šiems metams, panašu, kad judės ir link 4 proc.‟, – prognozuoja Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas M. Dubnikovas.
Anot jo, jeigu Jungtinėse Amerikos Valstijose galima matyti ženklų, kad palūkanų normos netgi mažės, Europoje situacija kitokia.
„Šie metai bus palūkanų augimo metai. Jeigu JAV pagal ateities sandorius galima kažkiek įžvelgti, kad nuo metų vidurio yra tikimybė, jog palūkanos gali simboliškai net sumažėti. Tai Europoje tas ciklas yra prasilenkęs ir mes šiais metais, ko gero, turėtume matyti tik augimą, nebent kažkas labai stipriai pasikeistų‟, – teigia ekspertas.
Paklaustas, ką daryti vartotojams ir į kokį „Euribor‟ orientuotis, jis siūlo žvelgti į kompromisinį variantą – būtent 6 mėn.
„Reikia rinktis populiariausią. Tada yra balansas tarp to laikotarpio, kai palūkanos kyla ir kai krenta. Jeigu turime ilgą „Euriborą‟ (12 mėn. – red.), tai yra šiek tiek patraukliau galbūt, kai vyksta staigus kilimas, nes rečiau peržiūrima ir ilgiau mokamos mažesnės palūkanos, bet atvirkštiniu variantu – kai pradeda leistis „Euriboras‟, – tada tas ilgas netinka. Tai 6 mėn. yra toks balansas‟, – sako M. Dubnikovas.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas optimistiškiau žvelgia į „Euribor“ augimą, nors ir mano, kad ECB kovo mėnesį nesustos.
„Mūsų prognozė yra ta, kad dar gegužės mėnesį būtų dar vienas 25 bazinių punktų padidinimas. Tai yra, kad palūkanos būtų 3,25 proc., čia kalbu apie tą „depo rate‟, apie tai, kiek mokama komerciniams bankams už indėlius laikomus centriniame banke‟, – sakė T. Povilauskas.
Jis kalba apie vieną iš trijų pagrindinių palūkanų normų – už naudojimąsi indėlių galimybe (deposit facility rate (DFR)) – ji dabar yra 2,50 proc. Tad jeigu kovą būtų pakelta 50 bazinių punktų, jau siektų 3 proc., o dar po 25 punktų – 3,25 proc.
„3 mėn. „Euribor‟ pikas turėtų būti 3,3–3,4 proc. šiais metais. Kol kas tai, ką pamačiau ir išgirdau šiandien iš ECB, nieko nekeičia, netgi mačiau, kad „Euribor‟ ateities sandoriai sumažėjo. Taip kad nemanau, jog šis susitikimas kažką keičia. Visa tai jau buvo įskaičiuota į „Euribor‟ palūkanų normą‟, – kalbėjo T. Povilauskas.
Ekonomisto teigimu, būtent 3 mėnesių „Euribor‟ dar turi erdvės augti, savo ruožtu ilgesnės trukmės – jau beveik pasiekė „lubas‟.
„3 mėn. „Euribor‟ faktinis – ne ateities sandorių – augs iki minėtų 3,3 proc., bet 6 mėn. jau yra 3 proc., 12 mėn. – 3,4 proc. (…). Tai iš esmės, ką vertina visi investuotojai, 6–12 mėn. „Euribor‟ priartėja prie savo lubų. Vienintelis, kuris eis į viršų, tai 3 mėn. „Euribor‟, nes jis trumpiausiai ir labiausiai priklausomas ne nuo lūkesčių, bet nuo tų faktinių ECB veiksmų‟, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, čia esama tam tikro optimizmo daliai paskolų turėtojų.
„Ypač kurių paskolos yra su 6–12 mėn. „Euribor‟ palūkanomis, tai jau turbūt didesnių „Euribor‟ pagal šios sekundės informaciją, ko tikisi rinka, – didesnio augimo nelabai reikėtų planuotis. (Tiems), kurie turi kredito sutartis su 3 mėn. „Euribor‟, perskaičiavimai kils pakankamai aukštai‟, – apibendrino pašnekovas.
„Delfi“ jau skelbė kai kurių bankų skaičiavimus, kiek keičiasi palūkanų normos paskolas turintiems ar planuojantiems imti asmenims. Tarkime, 100 tūkst. eurų būsto paskola (su terminu 30 metų, o vidutine paskolos marža 2,20 proc.), „Euribor“ pakilus iki 3 proc. – per metus pabrangtų 2000 eurų.
Šiuo metu Lietuvoje taikomos būsto paskolų palūkanos yra vienos aukščiausių euro zonoje.
„Manau, kai įmonės biudžetavosi praėjusių metų spalį, lapkritį, gruodį, tai į šiuos metus ir dėjosi „Euribor‟ palūkanų normas tarp 3 ir 4 proc. ir manau, kad tai kol kas nieko labai nekeičia. Vėlgi, mačiau šiandien komentarų, kad čia Lietuvoje tos palūkanų normos verslui pridarys daug problemų, tai aš vėlgi paminėsiu, kad Lietuvoje įmonių įsiskolinimas yra mažiausias Europos Sąjungoje‟, – sako ekonomistas.
Anot jo, įmonės turi labai sveikus balansus ir vargu, ar dabartinės palūkanų normos mažintų Lietuvos konkurencingumą.
„Pažiūrėkime į Lenkiją, Čekiją. Bazinės palūkanų normos Čekijoje yra 7 proc., Lenkijoje truputį mažiau, Vengrijoje – 13 proc. Štai ten palūkanos didelės. Lietuvoje „Euribor‟ yra toks pat, kaip visoje euro zonoje. Tai aš manau, kad verslui bus sunkiau dėl pajamų, dėl pardavimų, eksporto apimčių, ne dėl palūkanų‟, – sako T. Povilauskas.
