Nuo šių metų pradžios Alytaus miesto savivaldybėje ėmė galioti infrastruktūros plėtros mokesčio tarifai – jais miestas buvo suskirstytas į šešias plėtros teritorijas, kuriose statytojai įpareigoti už kiekvieną naujais statomo ar rekonstruojamo pastato kvadratinį metrą į miesto biudžetą sumokėti nuo 10 iki 60 eurų. Iki šiol infrastruktūros plėtros mokestis Alytuje nebuvo renkamas.
60 eurų už kvadratinį metrą – didžiausias infrastruktūros mokesčio tarifas šalyje. Pavyzdžiui, Vilniuje maksimalus mokesčio tarifas siekia 50 eurų, Kaune – tik 13,8 euro už kvadratinį metrą.
Mažesni tarifai būtų netinkami
Delfi perduotame Alytaus savivaldybės Miesto ūkio skyriaus komentare pripažįstama, kad patvirtinti infrastruktūros mokesčio tarifai yra vieni didesnių, tačiau esą jie pritaikyti ir subalansuoti Alytaus miestui, atsižvelgiant į esamą inžinerinę infrastruktūrą ir miesto plėtrą.
Be to, savivaldybė pažymi, kad dažnu atveju statytojams teks mokėti mažiau, kadangi bus taikomos įvairios nuolaidos. Pavyzdžiui, didieji miestai yra pasitvirtinę mažesnius mokesčio tarifus, tačiau jie netaiko nuolaidų už įrengtų inžinerinių tinklų įvadus, o Alytus tai darys.
„Alytaus mieste yra sudaromos savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartys inžinerinių tinklų įvadams ir apskaičiuotos infrastruktūros įmokos yra sumažinamos tinklų projektavimo ir įrengimo sumai, todėl dažnu atveju fiziniai ar juridiniai asmenys bus atleidžiami nuo šių įmokų, nes įsirengs savo pastato eksploatavimui reikalingą inžinerinę infrastruktūrą“, – teigia savivaldybė.
Anot Dzūkijos sostinės valdininkų, tai reiškia, kad realus apskaičiuotas infrastruktūros mokestis nebus didesnis nei kituose miestuose ir neturėtų stabdyti NT sektoriaus plėtros.
„Maži tarifai užkirstų kelią iniciatoriams gauti kompensacijas už įrengtą inžinerinę infrastruktūrą ir taip būtų neskatinama infrastruktūros plėtra, todėl jie visiškai netinkami miesto plėtrai“, – tikina savivaldybė.
Alytus į traukinį įšoko paskutinis
Nauji infrastruktūros mokesčio tarifai brangins statybas Alytaus savivaldybėje, tačiau šiame mieste veikiantys NT plėtotojai didelės tragedijos dėl to nedaro. Pasak jų, svarbiausia, kad surinktus mokesčius savivaldybė panaudotų tikslingai ir pagal paskirtį.
„Jei tie pinigai bus panaudoti miesto gerovei ir infrastruktūros plėtrai, tai aš mokestį vertinsiu teigiamai“, – Delfi teigė Rimantu prisistatęs Alytaus NT plėtros bendrovės „Septusa“ atstovas.
Paklaustas, ar naujai atsiradęs mokestis statytojams netaps per didele našta, jis teigė, kad „tie, kuriems tos sumos būtų našta, NT projektų nevysto, o rimtiems vystytojams per brangu nebus“.
Vis dėlto Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto vystymo asociacijos vadovas, laikosi kiek kitokio požiūrio į Alytaus savivaldybės veiksmus. Jis Delfi pasakoja pats stebėjęs savivaldybės tarybos posėdį, kuriame buvo svarstomas infrastruktūros mokesčio tarifų klausimas, ir susidaręs įspūdį, kad miesto politikai tuomet apskritai pirmą kartą išgirdo, kad turi teisę rinkti tokį mokestį, nors tai numatantis įstatymas galioja jau dvejus metus.
„Jausmas toks savotiškas. Visų pirma, atrodo, kad Alytaus politikai tik dabar sužinojo, kad toks įstatymas apskritai egzistuoja, kai dauguma Lietuvos savivaldybių tą tvarką yra nusistačiusios ir taiko jau nuo 2021 metų. Galbūt Alytuje nėra daug NT plėtros ir jiems tai nelabai aktualu, bet vis dėlto tai yra savivaldybių finansinio savarankiškumo instrumentas ir jos turėtų būti suinteresuotos tą mokestį taikliai taikyti“, – sako M. Statulevičius.
Pasak jo, aukštus mokesčio tarifus savivaldybės taiko dviem atvejais – kai plėtojamoje teritorijoje išties nėra išvystytos infrastruktūros ir ją reikia sukurti nuo nulio arba kai siekiama tam tikrose teritorijose statybas apriboti.
„Kuriuo keliu nuėjo Alytus, turbūt jie patys galėtų geriau pakomentuoti. Bet reikia suprasti kontekstą – Alytuje tikrai nėra daug plėtros ir statybų, todėl tikėtis, kad bus surinkta kažkokia ženklesnė suma, turbūt nereikėtų. Vilniuje galime kalbėti apie kelis milijonus eurų per metus, bet Alytuje tai tikriausiai yra kelių šimtų tūkstančių klausimas.
Todėl nežinau, ar nustatyti aukštus tarifus yra gera mintis. Gal kaip tik reikėtų ieškoti būdų, kaip savivaldybė galėtų prisidėti prie NT plėtros ten, kur ji norėtų, kad kurtųsi žmonės“, – kalba NT plėtros asociacijos vadovas.
Jis sako iš principo pritariantis infrastruktūros plėtros mokesčiui, nes jis savivaldybėms suteikia daugiau lankstumo planuojant teritorijų plėtrą, o tikslingai naudojami surinkti pinigai gerina gyvenimo kokybę.
