„Svarbus valstybės turto prasme. Jis leis atsisakyti Vilniuje apie 90 tūkst. kvadratų. Tai sudaro apie penkiasdešimt pastatų patalpų, kurias galėsime parduoti kaip neefektyvias. Ir tokiu būdu bus galima finansuoti šį projektą. Tai pat tai leis smarkiai sumažinti nereikalingo valstybės turto portfelį ir pasilikti tik tą turtą, kuris yra reikalingas, geros kokybės ir efektyvus“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje teigė M. Sinkevičius.
Anot Turto banko direktoriaus, institucijų perkėlimas į naują pastatų kompleksą leis per metus sutaupyti apie 3 mln. eurų, šiuo metu tenkančių valstybinio turto išlaikymui.
„Mūsų skaičiavimai rodo, kad šiandieninėmis kainomis mums šis perkėlimas leis sutaupyti apie 3 milijonus eurų turto išlaikymui. Tai reiškia, kad per penkerius metus mes padengsime skirtumą, apskaičiuotą dabartinėmis kainomis, kuris susidaro tarp turto pardavimo ir planuojamų preliminarių investicijų“, – teigė jis.
M. Sinkevičius apibrėžia, kad neefektyviu turtu laikomi ministerijų pastatai, kuriuose daug erdvės užima patalpos, kuriose negali būti vykdoma veikla, bet jas reikia renovuoti, modernizuoti ir palaikyti. Pasak jo, Žemės ūkio ministerijos ir Susisiekimo ministerijos bendras kompleksas, bei Sveikatos apsaugos ministerijos patalpos, yra vieni labiausiai pastebimų pavyzdžių.
„Pirmosios iš turtų išsikelia Žemės ūkio ministerija ir Susisiekimo ministerija, nes jos yra viename komplekse. Todėl šį kompleksą norime vieną iš pirmųjų pardavinėti, nes tai yra neefektyvus kompleksas, kuris yra neefektyviai išnaudojamas turtas ir labai daug plotų yra neefektyvūs, sudaro labai daug laiptinės, koridoriai ir rūsiai ir įvairiausios salės kurios nepanaudojamas.
Kitas, pagal tam tikrus kriterijus, neefektyvus turtas, tai yra Sveikatos apsaugos ministerijos patalpos Vilniaus gatvėje, kadangi tai yra patalpos, o ne atskiras turtinis vienetas, kurį dalinamės su privačiais savininkais“, – aiškino M. Sinkevičius.
„Preliminarios šių trijų turtų kainos yra apie 40 mln. eurų, iš karto papildant šio projekto krepšelį“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Finansų ministerijos inicijuotame projekte siūloma sukurti ministerijų miestelį, kuriame skirtingais etapais įsikurtų Žemės ūkio, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos (pirmuoju etapu), Finansų, Aplinkos (antruoju etapu), Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Teisingumo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiuoju etapu).
Visus šešiais etapais suplanuotus komplekso konversijos darbus baigti iki 2028 m. antrojo ketvirčio. Kartu su pirmojo etapo, kurį pabaigti numatyta iki 2025 m. antrojo ketvirčio, įgyvendinimu siūloma lygiagrečiai organizuoti likusios komplekso dalies projekto konkursą.
Preliminariais skaičiavimais, viso projekto vertė sudarys 167,6 mln. eurų, o čia perkėlus dalį ministerijų bei kitų valstybės įstaigų, Vilniaus mieste bus atlaisvinta daugiau kaip 88 tūkst. kv. m. centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamo turto (AVNT). Jį pardavus tikimasi gauti apie 151,7 mln. eurų pajamų. Dar 2,84 mln. eurų kasmet būtų sutaupomi dėl sumažėjusių komunalinių paslaugų ir AVNT remontų išlaidų.
Skaičiuojama, kad dėl efektyvesnio AVNT panaudojimo, laisvo AVNT dalis Vilniuje sumažės nuo 26,49 proc. iki mažiau kaip 5 proc., o į kompleksą perkeltų ministerijų bei įstaigų bendrojo ploto, tenkančio vienam darbuotojui rodiklio vidurkis – nuo 20,9 kv. m./darbuotojui iki 13,6 kv. m./darbuotojui.
