Mato puikius Lietuvos rezultatus
Užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“ skelbia dar vienų rekordinių metų užsienio investicijų rezultatus. Patvirtinti 57 projektai, kuriais per trejus metus planuojama sukurti 5 tūkst. darbo vietų ir investuoti apie 134,5 mln. eurų į ilgalaikį turtą.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis pripažįsta, kad praėję metai buvo nelengvi, tačiau džiaugiasi pasiektais rezultatais.
„Dabar retrospektyviai žiūrint akivaizdu, kad sunkmečiai yra bene vienintelis laikotarpis, kai mes, kaip Lietuva, privalome būti aktyvūs ir žaisti tarptautinių investicijų pritraukimo žaidime. Man atrodo, mes tą padarėme tikrai labai gerai“, – laidoje „Delfi tema“ kalbėjo jis.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas taip pat palankiai vertina praėjusių metų Lietuvos rezultatus.
„Sakyčiau, kad pagal tai, kokią situaciją turėjome, pritrauktų lėšų ir įmonių rezultatai yra puikūs. Investuotojų akyse mes esame pakankamai arti karinio konflikto – kai Rusija užpuolė Ukrainą, tai situaciją keitė, ilguosiuose projektuose tai galbūt taip ryškiai neatsispindėjo, bet norą ryžtingiau investuoti apmažino.
Antras dalykas – Rusijos konvencinis karas prieš Ukrainą, bet ir Rusijos ekonominis karas prieš Europą taip pat kišo mums koją, nes vasaros metu mes išsiskyrėme su vienomis arba aukščiausiomis energijos kainomis Europoje. Tai verslui yra nepatrauklu. Natūralu, kad tai irgi tam tikras aliarmas, ir rizikos vertintojai savo analizėje tai parodo. Šiandien situacija yra apsivertusi į kitą pusę – mūsų energijos kaina – viena pigesnių Europoje“, – komentuoja jis.
Konfliktas su Kinija Lietuvą išlaisvino
Prieš metus pagrindinė problema Lietuvos verslui buvo ekonominis konfliktas su Kinija. Net 40 proc. investuotojų kalbėjo apie patiriamus iššūkius, stabdančius jų plėtrą. Kai kurie pramonės atstovai nuogąstavo, kad gali būti ir pasitraukiančių verslų.
Vis dėlto ekonomistas M. Dubnikovas sako, kad Lietuvos ekonominis konfliktas su Kinija yra aprimęs ir šios šalies spaudimas lietuviškam verslui yra atsitraukęs. Pasak jo, šio konflikto metu Lietuva liko labiau pastebėta pasaulyje ir įgijo netgi sąjungininkų.
Ekonomistas pridėjo, kad integrali šio konflikto atšalimui buvo Europos Komisijos (EK) pagalba, kadangi ši užstojo Lietuvą. Pasak jo, dėl šios pagalbos buvo užtikrinta, jog Kinija nestabdys tiek lietuviškų prekių, tiek prekių, kurių komponentai buvo pagaminti Lietuvoje. Visgi, anot ekonomisto, šis konfliktas reiškia, kad tiek dabar, tiek ateityje, Lietuva turės mažai galimybių užmegzti ir palaikyti naujus ir platesnius prekybinius ryšius su Kinija. Jo manymu, šios šalies verslas ir Vyriausybė tokių konfliktų ir nesutarimų ilgai nepamiršta.
„Tai iš tiesu mes praradome, didžiąja apimtimi, Kinijos rinką. Turbūt praradome ir visas galimybes ten plėtotis ateityje, nes kinų atmintis yra pakankamai ilga dažniausiu atveju. Bet ką noriu pastebėti, tai yra, jog mūsų praradimai turbūt bus kompensuoti būtent partnerių vakaruose įvaizdžio sustiprinimu“, – laidoje kalbėjo M. Dubnikovas.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas pažymi, kad konfliktas su Kinija tam tikra prasme Lietuvą išlaisvino.
„Nereikėtų ieškoti raganų, kad dėl tos situacijos Lietuvoje kas nors neatėjo. Kaip ir Lietuva, Kinija yra globalių grandinių dalis, dabar jau turime būdų kaip išspręsti tuos negatyvius poveikius. Mus pačius tai padrąsino labiau žiūrėti į Azijos rinką, neapsibrėžiant vien tik Kinija. Šiandien turime daug pozityvių diskusijų tiek su Taivano, tiek su Pietų Korėjos ir Japonijos kompanijomis. Tai kažkuria prasme Lietuvą išlaisvino.
Kalbant apie pačią Kiniją, jos niekada neturėjome kaip tikslinės strateginės rinkos, iš kurios labai aktyviai trauktume investicijas, todėl šia prasme praradimų neturėsime“, – tikino E. Čivilis. Pašnekovas pridėjo, kad jau netrukus turėtų pasirodyti nemažai gerų naujienų apie Taivano investicijas Lietuvoje.
Investicijos į gamybos projektus sumažėjo
Vis dėlto, palyginus su 2021 metų, kurie taip pat buvo rekordiniai, rezultatais matyti, kad nors projektų pernai pritraukta daugiau, bet naujų darbo vietų skaičius šiek tiek mažesnis, o investicijų į ilgalaikį turtą – trečdaliu mažiau. 2021 m. patvirtinti 49 projektai, planuojama sukurti 5400 naujų darbo vietų ir investuoti apie 200 mln. eurų į ilgalaikį turtą. Tai rodo, kad investicijų į gamybinius projektus mažėja.
„Gamybiniai projektai nėra spontaniški, jie neatsitinka čia ir dabar ar per vienerius metus. Dažniausiai tai – kompanijų ilgesnio laikotarpio projektai, kuriuos jie labai atidžiai svarsto. Matome, kad geopolitinės situacijos kontekste, energetikos neapibrėžtumas ir žaliavų kainos didėjimas sustabdo įmones nuo pačio sprendimo (investuoti – red.), dažnai tie sprendimai būna arba palaukti geresnių laikų, arba plėtotis ten, kur jie jau yra įsikūrę.
Mūsų atveju, tai vis tiek buvo gana sėkmingi metai – buvo ženklių vien gamybos projektų. Tai ir mūsų „Pon Bike“, „Ryanair“ plėtra, „Dovista“ ir „PKC group“ – jie visgi pasirinko plėtrą ir naujų įrenginių ar gamyklų statybą būtent šiuo sunkmečiu“, – komentuoja E. Čivilis.
Ryškiausios 2022 m. investicijos gamyboje
2022 m. patvirtinti 9 gamybos projektai, kuriais planuojama sukurti daugiau kaip 1200 darbo vietų.
Į Lietuvą įžengė 4 naujos kompanijos: pasaulinė dviračių pramonės lyderė „Pon.Bike“, kuri Kėdainiuose statys gamyklą, sukursiančią iki 500 darbo vietų. Skelbiama, kad netrukus prasidės 40 tūkst. kv. metrų ploto gamyklos statybos, o gamyba prasidės 2024 m. vasarą. Veikiant visu pajėgumu, gamykloje bus pagaminama iki 450 tūkst. dviračių per metus.
Kėdainiuose taip pat steigsis suomių vidaus konstrukcijų įmonė „Maler Oy“. Praeitų metų pabaigoje turėjo prasidėti gamyklos projektavimas, o statybos – šių metų pirmąjį pusmetį, ji kainuotų mažiausiai 5 mln. Eur, BNS teigė Kėdainių LEZ valdybos narys Giedrius Valuckas. Anot jo, iš pradžių gamykloje turėtų dirbti bent 20 darbuotojų, tačiau Suomijos bendrovė ateityje Kėdainiuose gali plėstis dar daugiau. Naujoje bendrovės gamykloje Kėdainiuose bus gaminamos dažytos vidutinio tankio medienos plaušų plokštės, įskaitant apdailos elementus, taip pat planuojama gaminti folijuotą produkciją.
Klaipėdoje padalinį statys tvirtinimo detalių gamintoja „Dokka Fasteners“, kuri per ateinančius trejus metus planuoja pasamdyti iki 50 darbuotojų. Investuojama suma, statybų pradžios ir pabaigos datos neskelbiamos.
Didžiosios Britanijos garso sistemų kūrėja ir gamintoja „Amina Technologies“ Kaune planuoja įkurti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrą, į kurį ketina investuoti 0,5 mln. eurų. Centras Lietuvoje būtų kuriamas per antrinę įmonę „The Invisible Loudspeaker Company“, jame per trejus metus planuojama įdarbinti iki 20 specialistų. Ateityje Lietuvos padalinio funkcijos gali apimti ir garsiakalbių ir jų komponentų gamybą.
Likusios gamybinių projektų investicijos – jau Lietuvoje įsikūrusių tarptautinių įmonių plėtra. Apie planus Kaune paskelbė „Ryanair“, už 15 mln. eurų statysianti dviejų dalių orlaivių priežiūros angarą. Daugiau nei 7 tūkst. kvadratinių metrų sklype bus pastatytas dviejų dalių angaras, kuris prisidės ne tik prie Kauno oro uosto galimybių teikti dar platesnį orlaivių techninės priežiūros ir remonto paslaugų (MRO) spektrą, bet ir sukurs apie 200 aukštos kvalifikacijos darbo vietų aviacijos inžinerijos, mechanikos ir administracijos specialistams.
Langų ir durų gamintoja „Dovista“ toliau investuoja į Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusią gamyklą. Šiemet paskelbtos naujos investicijos sieks 5,5 mln. eurų ir apims tiek esamų procesų patobulinimą, tiek naujos įrangos įsigijimą. Skelbiama, kad investicijos padės išplėsti gamybos galimybes: bus pradėta naujų produktų gamyba, o jau gaminami produktai įgaus papildomų funkcijų. Įgyvendinus projektą, gamyklos pajėgumai sieks daugiau nei 200 tūkst. langų ir durų per metus, o dabartinę 340 žmonių komandą Marijampolėje papildys dar 250 darbuotojų.
Norvegijos lakštinio metalo produktų gamintoja „Stansefabrikken“ plėsis Ukmergėje. Iki 2025 m. įmonė planuoja gamybos plotą padidinti 5 000 kv. m, 280 darbuotojų komandą papildyti 50 specialistų bei investuoti 7 mln. eurų į gamybos įrangą. Naujasis bendrovės plėtros projektas visas „Stansefabrikken“ investicijas Lietuvoje padidins iki 42 mln. eurų.
„PKC Group“, Panevėžyje veikianti nuo 2014 m., atveria naują padalinį Klaipėdoje ir įsikurs iš Lietuvos pasitraukusios „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ gamykloje. Planuojama įdarbinti 100 darbuotojų.
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėta statyti 15 mln. Eur vertės Singapūro medicininės įrangos „Esco Lifescieces“ gamykla, kurioje bus gaminama ir kuriama medicininė įranga vaisingumo klinikoms ir laboratorijoms.
Pernai į Lietuvą žengusių tarptautinių kompanijų, ketinančių statyti gamyklas, yra ir daugiau, tačiau „Investuok Lietuvoje“ skelbia tik tas investicijas, prie kurių pritraukimo prisidėjo.
Kur Lietuva pralaimi?
Vis dėlto Lietuva kai kuriais atvejais pralaimi konkurencinėje kovoje su kitomis Europos valstybėmis ir kaimynėmis. „Investuok Lietuvoje“ vadovas išskiria tris dalykus, nuo kurių priklauso Lietuvos investicinės aplinkos konkurencingumas ir kur reikėtų pasitempti.
„Pirmiausia tai – talentai. Jų pasiūla išlieka vienu iš pagrindinių kriterijų, tarptautinėms kompanijoms renkantis vietą investicijoms. Deja, Lietuva vis dar neturi kuo pasigirti ir pasidžiaugti. Aišku, yra ir gerų praktikų, tokių kaip pameistrystė, perkvalifikavimo, relokacijų ir daug kitų priemonių, tačiau šiandien to dar nepakanka.
Antras dalykas, kur turime prastą situaciją, – tai mūsų infrastruktūra. Nors turime daug gerai išvystytų laisvųjų ekonominių zonų, bet kompanijos tai jau priima kaip duotybę. Greitai turėti sklypą gamyklos statybai – tai jau savaime suprantama. Dabar visi žiūri tipinių pastatų ir kad būtų kuo trumpesnis įsikūrimo laikas. Man atrodo, šioje vietoje mums tikrai reikėtų padirbėti, nes tokių paruoštų sklypų su pastatais neturime.
Galiausiai dažnu atveju mes net neturime progos sukonkuruoti su kitomis valstybėmis vien dėl mūsų žinomumo. Deja, Lietuva yra mažai žinoma skirtingose industrijose. Mes visi linkę manyti, kad apie mus visi viską žino, bet dažnai tos informacijos nėra daug, tad Lietuva nėra pasirenkama kaip alternatyva lokacijai svarstyti. Pastaruoju metu buvome vis daugiau minimi tarptautinėje spaudoje, bet ne visada pozityviame kontekste. Kaip niekad svarbu kalbėti apie save, sėkmės istorijas ir kodėl Lietuva yra gera vieta svarstyti savo plėtros projektus“, – dėsto E. Čivilis.
Analizuojant pralaimėtus projektus, pašnekovą stebina atsiradusios naujos vietos arba konkurentės šalys, kurių iki šiol nebuvo. Kaip pavyzdį jis pateikia Portugaliją.
Dubnikovas: gali būti, kad esame ant ekonominio ciklo lūžio
Ekonomistas M. Dubnikovas mano, kad Lietuva turi šansų padidinti naujų investuotojų pritraukimo tempą. Tai, pasak jo, pirmiausia bus susiję su žaliąja energetika.
„Artimiausius penkerius metus turėsime didžiulį virsmą, kai pradėsime generuoti elektros energiją Lietuvoje, išskirtinai žalią, kas mus išskirs iš kitų šalių. Atsižvelgiant į ES Žaliąjį kursą, trumpesnių grandinių projektus – gamyba keliauja iš Rytų į Vakarus. Manau, kad čia mes galime turėti proveržį per artimiausius 5-6 metus. Tai bus mūsų „arkliukas“, lyginant su kitomis valstybėmis“, – svarsto jis.
O kokie investiciniai metai bus šiemet?
„Mes priklausome nuo globalių tendencijų – visi pirmą šių metų pusmetį laukia recesijos. Tačiau einant laikui, prognozės, kurios buvo prieš 2–3 mėnesius, gerokai keičiasi į teigiamą pusę. Praėjusią savaitę bankų analitikai iš „Goldman Sachs“ pakeitė prognozę – Europoje nebus recesijos, o bus nuosaikus labai nedidelis augimas, netgi palūkanos išliks pakankamai žemame lygyje. Kaip bus, parodys artimiausias pusmetis, yra daug nežinomųjų, kurie gali suveikti į įvairias puses“, – vertina ekonomistas.
Pašnekovas svarsto, kad šių metų pradžioje gali būti mažiau užsienio investicijų, tačiau jis optimistiškai žvelgia į šių metų pabaigą ir kitus 2024 m.
„Gali būti, kad esame ant ekonominio ciklo lūžio, kai senasis ciklas, prasidėjęs 2009 m. ir kartu yra investicinis ciklas, eina į pabaigą. Šių metų pabaigoje ir 2024 m. pradžioje galime pradėti naują ekonominį ciklą, kuris pradėtų ir naują investicijų ciklą. Tai pirmas pusmetis galbūt bus sunkesnis, ir sprendimai galbūt bus šiek tiek pristabdyti, nes investuotojai žiūrės, kas vyksta aplink, o antroje pusėje pas mus turėtų būti pakankamai daug optimizmo“, – prognozuoja M. Dubnikovas.
E. Čivilis šiuos metus taip pat vertina santūriau. Anot jo, šiemet investuotojai gali skirti daugiau dėmesio plėtros projektams.
„Naujų vardų atėjimas gali turėti daugiau iššūkių. Matome, kad daugelis kompanijų linkusios plėstis esamose vietose, tad turėtume išlaikyti ryšį su kompanijomis, kurios jau veikia Lietuvoje, rasti vertės pasiūlymą, kodėl jos turėtų plėstis čia“, – sako jis.
