Kad prestižinėse vietose esantys objektai Neringoje nuomojami ne visai skaidriai, abejonių kilo savivaldybės tarybos opozicijoje esantiems liberalams, kurie dėl to dar 2021 m. kreipėsi į prokuratūrą, prašydami ginti viešąjį interesą.
„Konkursai buvo vykdomi vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis suderintomis konkursų sąlygomis, aprašais, vadovaujantis Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus, Neringos savivaldybės tarybos sprendimais, atlikus nekilnojamojo turto pardavimo ir/ar nuomos vertinimus, kuriuos atliko atestuotos – kompetentingos įmonės, apie vykdomus aukcionus skelbiant viešai“, – tokios išvados po tyrimo priėjo prokuratūra.
Nuomota be konkurso
Tačiau prokuratūros išvadomis galima suabejoti, o vienas puikus to pavyzdys – situacija dėl Centrinės Nidos gelbėjimo stoties nuomos, įsikūrusios adresu Nidos-Smiltynės pl. 11, Baltijos jūros pakrantėje.
Dėl šio, kaip ir kelių kitų Neringos pastatų: Preilos bei Juodkrantės gelbėjimo stočių, taip pat Nidos kapitonato, nuomos konkursų opozicijos politikai kreipėsi į prokuratūrą, prašydami išsiaiškinti, ar šie konkursai įvykdyti skaidriai.
Visus šiuos objektus valdo savivaldybės įmonė „Komunalinio turto valdymas“.
Tyrimo, kurį gavo Delfi, metu, Klaipėdos apygardos prokuratūra nustatė, kad Centrinė Nidos gelbėjimo stotis 2011 m. buvo išnuomota R. Kičiatovo įmonei už 3000 litų per metus, pavertus į eurus objekto prie Baltijos jūros nuoma siekė 73 eurus per mėnesį.
Jis išnuomotas neorganizavus išvis jokio konkurso. Kaip nustatė prokuratūra, viskas atlikta laikantis įstatymų, nes pagal „Komunalinio turto valdymo“, kuris tuo metu dar vadinosi „Neringos komunalininku“, nekilnojamojo turto nuomos taisykles, bendrovės turtas nuomojamas konkurso būdu tik tada, kai nėra galimybės nustatyti turto vertės.
„Nagrinėjamu atveju patalpų nuomos rinkos vertė buvo įvertinta profesionalaus turto vertintojo „Newsec“, – nurodė prokuratūra, pridurdama, kad pagal 2011 m. vertinimą viešojo maitinimo veiklai pritaikytų patalpų vidutinė nuomos vertė 3 tūkst. litų.
Siūlė gerokai daugiau
Vėliau sutartis buvo ne kartą tęsiama, o nuoma pamažu augo, 2016 m. ji pakilo iki 2579,24 Eur per metus, o 2020 jau pakilo iki 5 tūkst. eurų.
Tačiau šios sumos nė iš tolo neprilygsta tam, ką pasiūlė įmonė „Geras poilsis“, už Nidos gelbėjimo stotį panorusi kasmet mokėti 35 tūkst. eurų.
Tokį pasiūlymą verslininkai pernai pateikė praėjusių metų gegužės 20 d., po to, kai kovo 12 d. iš Nekilnojamojo turto registro gavo patvirtinimą, kad jokia nuomos sutartis dėl Nidos gelbėjimo stoties neįregistruota.
Be to, savivaldybė tyrimą atlikusiai prokuratūrai dar 2021 m. nurodė, kad nuomos sutartis su R. Kičiatovo įmone jau pasibaigusi.
Keisti manevrai
Tuomet prasidėjo įdomūs manevrai iš Neringos savivaldybės ir „Komunalinio turto valdymo“ pusės.
Nuomos sutartis dėl Nidos gelbėjimo stoties Registrų centre buvo oficialiai įregistruota 2022 m. gegužės 5 d. – tai padaryta jau po to, kai „Geras poilsis“ pradėjo domėtis šio objekto nuomos galimybėmis bei praėjus 11-ai metų nuo sutarties sudarymo.
„Tai yra data, kada mums ta nuomos sutartis buvo pateikta“, – ką reiškia toks įregistravimas, paaiškino Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.
Pasak jo, Registrų centre užregistruoti nuomos sutartis nėra privaloma. Tą įmonės paprastai daro norėdamos gauti lengvatų arba tuomet, kai kyla ginčas su trečiosiomis šalimis.
Tačiau šiuo atveju įdomi ir dar viena aplinkybė – tyrimą dėl šios nuomos atliko ne tik prokuratūra, juo domėjosi ir Neringos savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba.
2021 m. rugpjūčio 25 d. pateiktoje ataskaitoje pastebėta, kad sutartyje nurodytas reikalavimas nuomos sutartį įregistruoti Registrų centre, tačiau net po šių išvadų to nebuvo nepadaryta.
Paklausus „Komunalinio turto valdymo“, kodėl sutartis nebuvo įregistruota, Delfi gavo atsakymą, kad tai – ne jų pareiga.
„Visose UAB „Neringos komunalininkas“ ir UAB „Komunalinio turto valdymas“ sudarytose nekilnojamojo turto sutartyse numatyta, jog nuomininkas, o ne nuomotojas, yra įpareigotas įregistruoti sutartį Registrų centre. Priežastys, kodėl R. Kičiatovo įmonė nuomos sutartį įregistravo nesavalaikiai, mums nėra žinomos“, – rašoma atsakyme.
Dar daugiau, kad nuomos sutartis jau yra pasibaigusi, Neringos savivaldybė prokuratūrai nurodė 2021 kovo 3 d. išsiųstu raštu, o sutarties atnaujinimas įregistruotas kovo 30 d. Tai reiškia, kad nuomos sutartis buvo atnaujinta ne tik jau jai pasibaigus, tačiau ir nepaskelbus naujo konkurso.
Tačiau „Komunalinio turto valdymo“ teigimu, tai – irgi ne problema, nes Civiliniame kodekso numatyta, jeigu nuomotojas atsisakė sudaryti su nuomininku sutartį naujam terminui, tačiau, praėjus ne daugiau kaip vieneriems metams po nuomos sutarties pabaigos, nepranešęs buvusiam nuomininkui sudaro to paties daikto nuomos sutartį su kitu asmeniu, tai buvęs nuomininkas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti arba perduoti jam nuomininko teises ir pareigas pagal sudarytą nuomos sutartį, arba atlyginti dėl atsisakymo sudaryti sutartį naujam terminui atsiradusius nuostolius.
„Remiantis šia nuostata, sutartis su R. Kičiatovo įmone buvo sudaryta jau pasibaigus ankstesnės sutarties terminui, bet nuo pasibaigimo nepraėjus vieneriems metams“, – paaiškino „Komunalinio turto valdymas“.
Kai Delfi paprašė pamatyti sutartis, siekiant įsitikinti, ar jos pratęstos teisėtai, sulaukta neigiamo atsakymo.
„UAB „Neringos komunalininkas“ nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas yra išnuomojamas vadovaujantis 2011-06-30 direktoriaus įsakymu Nr. V-35 ir 2011-06-29 bendrovės valdybos protokolu Nr. 2011/04 patvirtintu uždarosios akcinės bendrovės „Neringos komunalininkas“ nekilnojamojo turto nuomos taisyklių aprašu, kuriame nėra numatyta pareiga bendrovei viešinti konkurso rezultatus, įskaitant nuomos kainą“, – rašoma gautame atsakyme.
Dabartinė nuomos sutartis, pagal Registrų centro išrašus, galioja iki 2024 rugsėjo 30 d. Šįkart R. Kičiatovo įmonė, kuri neseniai persivadino į „Saulės barą“, jau moka kur kas solidesnę sumą – 10 tūkst. eurų per metus, tačiau vis tiek gerokai mažiau nei yra pasiryžę mokėti kiti verslininkai.
Abejonių kelia ir daugiau konkursų
Ir tai – ne vienintelis objektas, kurio nuomos skaidrumas kelia abejonių. Štai, pavyzdžiui, Preilos gelbėjimo stotis, esanti adresu Nidos-Smiltynės pl. 29, išnuomota už 1000 eurų metams, nors „Komunalinio turto valdymas“ niekaip nepagrindė tokios sumos, priešingai nei numatyta sutartyse.
„Pradinis nuomos mokesčio dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Kadangi vertinimas nebuvo atliktas, todėl negalima patvirtinti, kad nuomos kaina atitiko kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas“, – pažymima savivaldybės audito išvadoje.
Tiesa, šįkart nuomojant šį pastatą buvo organizuojamas konkursas, tačiau jame buvo vos vienas dalyvis. 2020 m. sutartis pratęsta dar 2 metams, o nuomos kaina padidinta iki 3 tūkst. eurų metams.
Visgi ir šįkart neįvykdytas vienas svarbus sutarties įsipareigojimas - nuomos sutartis neįregistruota Registrų centre.
Panašios ir kito prestižinio objekto – Nidos kapitonato nuoma. Už 5 mėnesių nuomą R. Kičiatovo įmonei tereikėjo sumokėti 4500 eurų už 5 mėn., nors joks turto vertinimas taip pat nebuvo sudarytas.
Taip pat nė vienu iš šių objektų atveju sutartys nebuvo įregistruotos ir registrų centre.
Be to, šių objektų nuoma taip pat domėjosi kiti verslininkai, pavyzdžiui, užklausas dėl to siuntė „Geras poilsis“, tačiau „Komunalinio turto valdymo“ atsisakė pateikti apie ją informaciją.
Ir tik po šio verslininkų kreipimosi Registrų centro informaciniuose leidiniuose atsirado skelbimai apie abiejų šių objektų nuomą.
O dar anksčiau šie skelbimai viešinti tik „Neringos komunalininko“ internetiniame puslapyje, pastebėta audito ataskaitoje. Tokios aplinkybės riboja informaciją ir prasilenkia su skaidrumo reikalavimais.
Anksčiau – istorija dėl butų
Nidos centrinę stotį besinuomojančio „Saulės baro“ savininkas R. Kičiatovas pats yra ilgametis Neringos savivaldybės tarybos narys, mero Dariaus Jasaičio bendražygis, išrinktas su socialdemokratais, bet dabar priklausantis demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“.
Bendraudamas su Delfi jis apie Nidos kapitonato nuomą kalbėti nenorėjo ir sakė, kad jį jau 2019 m. tikrino visos institucijos.
Anksčiau jis yra įsivėlęs į istoriją, kai paaiškėjo, kad gavęs savivaldybės butą jį gerokai brangiau pernuomodavo turistams.
Šį atvejį tyrė Vyriausioji tarnybinės etikos inspekcija, nustačiusi, kad joks pažeidimas nebuvo padarytas. VTEK duomenimis, minėtasis būstas neturi tarnybinio buto statuso, naudojimosi juo tvarka nesusijusi su Kičiatovų ar kitų šeimos narių tarnybiniu statusu, pareigomis, ar jų kaita, o buto paskirtis yra gyvenamoji ir jis negali būti laikomas skirtu atlikti tarnybinei, ar su ja susijusiai veiklai.
Tad VTEK vertinimu, tyrimas dėl galimo pasinaudojimo ar leidimo naudotis savivaldybės valdomu turtu ne tarnybinei veiklai nutrauktinas, kadangi tarnybinio statuso neturinčio būsto, suteikto Kičiatovams privačiam naudojimui kaip privatiems asmenims, subnuomos teisėtumo vertinimo minėtasis įstatymas nereglamentuoja.
