N. Mačiulis, teigęs, kad būsto įperkamumas šiandien yra žemiausiame lygyje per pastarąjį dešimtmetį aiškino, kad tam įtakos turi du dalykai.
„Situacija 2006-2007 m. buvo nepalyginimai blogesnė, bet šiuo metu mes matome dvi aplinkybes, kurios sumažino gyventojų galimybes įsigyti būstą.
Pirmoji – sparčiai kilusios kainos. Nuo pandemijos pradžios būstas beveik visuose Lietuvos miestuose pabrango apie 50 proc. Atlyginimai tikrai nepasivijo, tad daliai gyventojų tikrai sunkiau įsigyti būstą.
Kita priežastis yra ECB, kuris kovodamas su infliacija labai sparčiai kelia palūkanų normas. Daugelis gyventojų užmiršo, kad EURIBOR gali būti ne nulinis, o siekti 2-3 proc., o tai irgi ženkliai padidino būsto paskolų įmokas ir daliai gyventojų alternatyva įsigyti būstą su paskola tapo sunkiau prieinama“, – teigė jis ir aiškino, kad šios priežastys lemia ženkliai sumažėjusią paklausą, o sandorių skaičius nukrito į 2019 m. lygį.
Pasak ekonomisto, kol kas NT kainos, gana stabilios, tačiau labai tikėtina, kad jos mažės.
N. Mačiulio teigimu, ECB dar porą kartų kels palūkanų normas.
„Tai – kiek makabriškas veiksmas ir žaidimas, nes viena iš pagrindinių infliacijos priežasčių Europoje yra dujų ir elektros kainų augimas, kurių su didesnėmis palūkanų normomis nesumažinsi. ECB stengiasi užkirsti kelią infliacijos lūkesčiams, kad gyventojai nesitikėtų, jog kainos augs tokiais tempais ateityje, nesitikėtų, kad augs atlyginimai ir dėl to sparčiai kelia palūkanų normas“, – sakė jis.
Ekonomisto teigimu, palūkanų normos aukščiau 3 proc. nepakils, nes, kaip teigė, prie didesnių palūkanų normų galimai išvystume ir bankrotų visoje Europoje.
„Galimai rimtų iššūkių iškiltų ir kai kurių valstybių mokumui, pavyzdžiui, Italijos ir BVP skolos santykis yra milžiniškas“, – sakė jis.
Visgi tokios griūties, kokią galėjome matyti 2008 m., tikėtis nereikėtų.
„2008-2009 m. NT krizė buvo labai gili. Tuomet būstas atpigo apie 40 proc. Tam priežasčių dabar nėra. <...> būstas dabar yra maždaug dešimtadaliu pervertintas, tad tiek jis gali pigti, o tos tendencijos yra daugelyje pasaulio valstybių dėl kylančių palūkanų normų, dėl neigiamų gyventojų nuotaikų.
Švedijoje jis pigo 15 proc., o tokios ar panašios tendencijos neturėtų nustebinti ir Lietuvoje, o tai yra gera naujiena tiems, kas ieško būsto“, – teigė N. Mačiulis ir aiškino, kad dabar pirkėjas drąsiai galės prašyti ir 10 proc. nuolaidos.
