LNK reportaže kalbintas Alfonsas pirmąjį savo būstą įsigijo vasarą. Vieno kambario butui Antakalnio rajone vyras paėmė 70 tūkst. eurų banko paskolą.
„Gavau su 2,47 proc. palūkanomis, o „Euribor“ tuomet buvo nulinis‟, – pasakoja vilnietis.
Bankas perskaičiuos palūkanas Alfonsui kitų metų pradžioje, bet vyras jau žino, kad per 5 mėnesius tarpbankinė palūkanų norma „Euribor‟ pakilo 2,5 proc. punkto. Tad įmoka bankui didės mažiausiai 100 eurų.
„Jeigu paskolos taip brangs ir toliau, tai aš nežinau, ką toliau jaunimas darys. Bet santaupos – tai jau pamirštas reikalas‟, – sako vilnietis.
Tačiau Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį dar kartą pakėlė palūkanas – 0,5 proc. punkto. Nuo liepos mėnesio tai jau ketvirtas palūkanų didinimas.
„Mes nusprendėme kelti palūkanų normas ir tikimės dar kelti ateityje, nes infliacija tebėra per didelė ir per ilgai viršija mūsų iškeltą tikslą‟, – sakė ECB vadovė Christine Lagarde.
Europa seka JAV pavyzdžiu. Federalinė rezervų sistema palūkanų normą šiek tiek anksčiau pakėlė 0,5 proc. punkto. Tai jau septintas kartas Amerikai, kuris, panašu, sėkmingas, nes infliacija penktą mėnesį iš eilės mažėja.
„Europos – kartu ir mūsų – padėtis blogesnė negu Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes palūkanos šiuo metu yra tik 2 proc., o JAV – 4,5 proc. Ir infliacija euro zonoje yra 10 proc., lyginant su JAV 7,1 proc.‟, – kalba ekonomistas Marius Dubnikovas.
Prognozuojama, kad JAV kitąmet palūkanos viršys ir 5 proc. Taip gali nutikti ir Europoje.
„Galime pamatyti euro zonoje 4 proc., o gal net ir 5 proc., jeigu nepavyks su infliacija kautis taip efektyviai‟, – komentuoja Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas M. Dubnikovas.
Augančios palūkanos normos jau pastebimai sumažino šalies gyventojų galimybes įsigyti būstą. „Swedbank‟ skelbia, kad būsto įperkamumo indeksas nukrito į dešimtmetį nematytą lygį.
„Indeksas skaičiuojamas taip: kiek būsto gali įpirkti pusantro vidutinio atlyginimo gaunanti šeima. Jeigu jie gali įpirkti 55 kv. metrų ploto butą, tai indekso vertė yra 100 – mes laikome, kad būstas yra įperkamas. Tai šiuo atveju jis yra apie 20 proc. didesnis‟, – komentuoja „Swedbank‟ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.
Gyventojų galimybės įpirkti būstą labiausiai sumažėjo Kaune ir Klaipėdoje. Kaune vidutiniškai smuko 15 kv. metrų, Klaipėdoje – 12 kv. metrų, o Vilniuje – 8 kv. metrų.
„Atskiri būsto segmentai, ypač naujos statybos būstas kai kuriose vietose jau yra neįperkamas‟, – sako V. Šimkus.
„Įšalą‟ būsto rinkoje stebi ir kiti: mažiau pardavimų, mažiau nekilnojamojo turto sandorių.
„Pastarąjį pusmetį būsto pardavimai Vilniuje yra maždaug 5 kartus mažesni negu buvo prieš metus laiko‟, – sako statybų bendrovės „Hanner‟ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Registrų centras mato būsto sandorių mažėjimą.
„Lapkritį fiksavome apskritai mažiausią per mėnesį registruotų sandorių skaičių, per, galima sakyti, pastaruosius trejus metus. Paskutinį kartą toks mažas skaičius buvo tik per pandemiją‟, – sako Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.
Įpirkti būstą sunkiau ne tik dėl palūkanų, bet ir dėl kainų. Per dvejus metus būstas vidutiniškai pabrango 40 proc. Tiesa, gali būti, kad kainų pikas jau pasiektas.
„Įprastai, sumažėjus aktyvumui seka ir tam tikra kainų korekcija su pusės metų ar metų vėlavimu. Tai gali būti, kad matysime ir šiokį tokį būsto kainų sumažėjimą‟, – sako V. Šimkus.
Po ilgo laiko, lapkritį, butų kainos Vilniuje krito, tačiau tik 0,1 proc.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
