Reportaže rodoma, kur stovi vieni pirmųjų Vilniaus sovietinės statybos daugiabučių, jiems jau apie 60 metų. Kai kurie renovuoti ir atrodo visai kitaip, tačiau jau yra sakančių, kad netgi po renovacijos tokie namai tik atrodo kitaip.
„Renovuojama tai, kas iš išorės, galima sakyti, užvelkami kailiniai, o viduje – atsiduoda puvėsiu“, – sako Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
Todėl manoma, kad racionaliau būtų tokius namus griauti ir statyti naujus.
„Manau, kad nereikėtų sulaukti tokio laikmečio, kai tie namai pradeda griūti. Namų darbus jau reikėtų dabar pradėti ruošti“, – mano Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Aplinkos ministras sako, kad jei netgi būtų nustatyta, kad daugiabutis – avarinės būklės, rūpintis turėtų patys gyventojai.
„Valstybė negali prisidėti prie kiekvieno fizinio asmens turto atnaujinimo. Turi turto, esi sukaupęs kažkokį kapitalą, turi juo rūpintis“, – pažymi ministras Simonas Gentvilas.
Antradienį ministras plačiau pakomentavo, kaip vertina siūlymus senus daugiabučius griauti, o ne renovuoti.
„Kvartalai nusidėvi, avarinę būklę reikia taisyti. Žmonių turtas yra žmonių nuosavybė. Šiuo metu neturime tokio stovio avarinių pastatų, kad juos reikėtų griauti. Valstybė investuoja į energetinį šildymo sąskaitų taupymą, bet jei pastatas nusidėvi, tai jau nusidėvėjimo klausimas. Pastatas yra inžinerinis statinys, kurį reikia ir prižiūrėti ir investuoti nuolatos.
Tačiau Aplinkos ministerija atlieka studiją dėl galimų techninių ir teisinių modelių, kaip gyventojai galėtų susitarti, nes gyventojai prieis prie to klausimo, ir savivaldybės prieis prie to klausimo, kad reikės kažkuriuo metu ieškoti nugriovimo, perstatymo galimybių. Tą savivaldybės galės daryti paprasčiau, kai 2024 m. sausį valstybinėje žemėje valdys tiesiogiai kaip patikėtiniai. Bet mes turime iššūkį su privačia nuosavybe. 94 proc. butų yra privatūs, priešingai nei Vokietijoje, Olandijoje, kur socialinio būsto arba gyvenamojo būsto fondo bendrijos yra didieji savininkai, todėl žymiai lengvesni susitarimai“, – antradienį Seime komentavo aplinkos ministras S. Gentvilas.
Bet kad kada nors sovietinių daugiabučių problemą teks spręsti, iš esmės kalbama jau ne vieną dešimtmetį.
Lietuvoje – apie 36 tūkst. daugiabučių, du trečdaliai – pastatyti sovietmečiu. Buvo suteikiama 50 ar vos 25 metų garantinis terminas. Kalbama, kad atitarnavę ir morališkai, nepatogūs butų planai – grėsmė tapti getais.
„Tuose rajonuose statiniai bus morališkai pasenę, neatitiks visų aspektų energetinio tvarumo. Manau, kad tai valstybei bręstanti problema“, – sako D. Gedvilas.
Vienos didžiausių Lietuvos statybų bendrovių vadovas jau gerą dešimtmetį sako – įmanomi tokie sprendimai, kad žmonėms persikelti iš seno buto į naują – nieko nekainuotų.
„Mūsų siūlomas modelis, kad gyventojai neturėtų finansinės naštos – jis keistų seną daiktą į naują“, – sako „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.
Anot jo, jau ne vienai Vyriausybei siūlytas toks modelis: verslininkai šalia ir vietoje seno daugiabučio stato naujus, tik aukštesnius, kad pardavus papildomus butus, projektas atsipirktų. Gyventojai turėtų sutikti, o valdžia išduoti leidimus statyti aukštesnį ir tankesnį kvartalą.
„Reikia ir politinės valios ir teisės aktų korekcijos. Investuotojai visada norės tokius projektus daryti“, – tikina A. Avulis.
LNK sutiktas vilnietis viename seniausių Vilniaus daugiabučių gyvena nuo gimimo. Jis sutiktų griauti ir statyti naują, net jei tektų susimokėti: „Aišku, galima. To namo vertė tada bus didesnė.“
Kiti gyventojai skeptiškesni: „Reikėtų šiuos namus sutvarkyti ir padaryti juos gyvenamais, o griauti ir statyti naujus – nelabai įsivaizduoju, kiek tai užtruktų.“
Siūloma daryti bandomąjį projektą.
„Diskusija vyko ir anksčiau. Reikėtų turbūt žiūrėti ne tik į penkiaaukščius ir devyniaaukščius namus“, – teigia Seimo narys Kęstutis Mažeika.
Buvęs aplinkos ministras siūlo pradėti nuo dar senesnių – medinių daugiabučių.
„Paprastai kalbant, supuvusios sijos ir kiti elementai, kurie užtikrina gyventojų saugumą. Tokiu atveju tikrai verta“, – sako jis.
Seimo ekonomikos komitetas planuoja surengti posėdį ir parengti siūlymus, kaip būtų galima seniausius daugiabučius ne renovuoti, o griauti ir statyti naujus.
Kiek Lietuvoje avarinės būklės daugiabučių – nežinia. Dalis pastatų tyrinėta detaliai, nustatyta, kad konstrukcijos paveiktos korozijos, ypač plokščių suvirinimo mazgai, tačiau griuvimo grėsmės dar neįžvelgta.
Visas LNK reportažas:
