Kaip rašo BNS, komplekso statybas numatoma pradėti 2023 metų antroje pusėje – tiek laiko užtruks parengti detalų techninį projektą, poveikio aplinkai vertinimą ir gauti statybų leidimą. Anot bendrovės, dar šiais metais bus pradėtas rengti kvartalo techninis projektas, šiuos darbus atliks architektūros studija „Do Architects“. Bendrovės teigimu, jos lėšomis bus rekonstruojamos šalia kvartalo esančios gatvės.
Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis socialiniame tinkle „Facebook“ projektą pavadino išskirtiniu.
„Neeilinis tiek dydžiu, tiek ir sprendimais“, – rašo jis.
Tuo pačiu M. Pakalnis pasidalino vizualizacijomis, kaip keitėsi šios teritorijos koncepcija.
„Projektas nuėjo ilgą evoliucijos kelią. Kiek architektų komandų, kiek užsakovą atstovaujančių projektų vadovų pasikeitė... Kiek architektūrinių konkursų, atvirų ir uždarų, įvyko. Ir ko tik nebuvo – ir 250 000 kv.m. (2 senieji „Akropoliai“) prekybos centras, ir „Media“ tipo parduotuvė su dideliu gyvenamuoju kvartalu, ir dangoraižiai, ir viadukai, žiedai ir tiltai. 2010 m. netgi statybos leidimas buvo išduotas. Kokie naivūs tie pirmieji 2003, 2007 metų eskizai... Koks pilkas 2010 metų projektas... Dabar galim džiaugtis – kaip gerai, kad nepastatė...
Šis projektas brendo kartu su mūsų supratimu apie tai, koks turėtų būti gyvas miestas ir kokio tipo paslaugos ir prekyba turėtų būti jame. Visados, nuo pat projekto pradžios supratome, kad tai turi būti daugiafunkcis projektas, kad jo privaloma dalis ne tik prekyba ir pramogos, bet ir darbo vietos, kultūra, biurai. Ir, būtinai, gyventojai. Tai nuolat kartodavom vystytojams. Kartais klausė, o kartais ir nelabai.
Laikui bėgant nuo projekto buvo atskirta gyvenamoji dalis palei Nerį, ten suprojektuoti ir jau dabar statomi keli gyvenamieji kvartalėliai. Liko klausimas, kas bus su ta pagrindine sklypo dalimi, kurioje buvo numatytas prekybos centras. Kai prieš keletą metų susitikau su statytojo atstovais, atvykusiais pristatyti savo minčių apie tolesnį teritorijos vystymą, tai pirmiausia juos pagyriau, kad nerealizuoja senojo, į praeitį žiūrinčio 2010 metų projekto. Ir skatinau galvoti apie tai, kad šis projektas yra puikiojo Naujamiesčio tęsinys, dar keletas jo kvartalų greta parko ir upės. Iki šiol atsimenu, kad jų tuo metu atsineštus projektinius siūlymus palyginau su plyta salotų lėkštėje. Vis skatinau smulkinti mastelį, įvairinti, „sumiestinti“ architektūrinę raišką, dar labiau maišyti funkcijas. Nebijoti sprendimų, kad naujamiestiški kvartalai užsiliptų ant parkingo ir PC tūrio, kurdami miestietišką erdvių ir ryšių sistemą. Ieškoti būdų, kaip paversti vidines PC erdves miestietiškais fasadais, o stogus – kiemais ir aikštėmis. Ir štai po pauzės karantino metu tai staiga tapo įmanoma“, – rašo jis.
Anot M. Pakalnio, galutiniai sprendimai yra geriausia iš visų turėtų siūlymų ir net brėžia gaires ateities projektams. Tiesa, laukia ir eismo pokyčiai.
„Turėsime naują Naujamiesčio gabalėlį, kartu kuriantį ir fizines bei funkcines jungtis tarp istorinio Naujamiesčio, Vingio parko ir Neries. Nebedominuoja didžiuliai parkingo ir paties PC tūriai. Juos suskaidė ir paslėpė teisingo mastelio kvartalų ir gatvelių sistema, per kelis lygius išsidėstančios viešos erdvės išorėje ir pastato viduje. Pastato viduje taip pat turėtume jaustis tarsi miesto gatvelėje, o ne tradicinėje PC „alėjoje“. Pastatų architektūra taip pat tapo šilta, naujamiestiška. Tarsi kokioje Algirdo ar Mindaugo gatvėje. Po Geležinio Vilko gatve numatyta požeminė perėja, kuria naudosis tiek kvartalo lankytojai, tiek miestiečiai, nuo Savanorių prospekto einantys į Vingio parką ar, kai pastatysim Užvingio pėsčiųjų tiltą, ir į „Litexpo“ teritoriją, ir į Lazdynus.
Akivaizdu, kad tokio dydžio objekto techninio projekto rengimo metu dar bus pokyčių detalėse ir sprendimuose. Todėl beveik neišvengiamai turėsime dar vieną projektinių sprendimų viešinimą ir dar vieną pritarimą. Taip pat dar liko pasirengti galutinius infrastruktūros sprendinius. Jie bus viešinami ir vertinami atskirai. Principinius eismo organizavimo dalykus esame sutarę. Liko juos detalizuoti, pasidaryti skaičiavimus ir srautų vertinimus. Jei labai trumpai, tai jie labiau pritaikyti žmogui ir funkcionalūs automobiliui. Nebeliks estakados per Geležinio Vilko gatvę – jos vietoje bus įrengta požeminė jungtis. Dar ieškome tinkamiausio maršruto viešajam transportui – tai ypač svarbu, kad šis kvartalas būtų pilnai integruotas į miesto gyvenimą ir gyventojai neliktų priklausomi nuo individualaus automobilio“, – informuoja jis.
Kaip primena BNS, 14 hektarų buvusioje „Velgos“ gamyklos teritorijoje iškils naujas miesto kvartalas su vidinėmis gatvėmis, koncertų sale, konferencijų centru, biurų ir ilgalaikei nuomai skirtų apartamentų pastatais, maisto hale, rekreacijos erdvėmis bei požeminėmis automobilių aikštelėmis.
2020 metų pradžioje apie planus statyti naują „Akropolį“ paskelbusi „Akropolis Group“ teigė, kad į projektą ketina investuoti 250 mln. eurų.
Sklypą iš valstybės „Akropolis Group“ 2005-2006 metais įsigijo už 11,72 mln. eurų. Tuomet planuota, kad naujas prekybos centras šioje teritorijoje bus pastatytas iki 2015 metų, bet tokius planus sugriovė 2008-2009 metų krizė. Nuo 2014 metų gamyklos teritorija buvo valoma ir rengiama plėtrai.
