Nekilnojamojo turto (NT) agentūros vadovas komentuoja, kad porą metų būsto kainos kilo sparčiau, bet matytas ir augantis jo įperkamumas, nors pastarieji 12 mėnesių ir „įnešė į rinką tam tikrų turbulencijų“.
„Bankui bet kuriuo atveju pirkėjas sumoka 2–2,5 proc., – tebūnie 3 proc., esant dabartiniam išaugusiam „Euribor“. Tuo tarpu nuomai vidutiniškai, statistiškai jis sumoka apie 5 proc. Kitaip tariant, metinė nuomos grąža yra maždaug 5 proc. Tai jeigu vertintume visiškai statistiškai, skaičiais šiuo atveju, tai, be abejo, geresnis motyvas yra turtą įsigyti“, – teigia. A. Šapoka.
Pasak jo, trumpuoju laikotarpiu nuomos rinką stipriai veikė ukrainiečių ir baltarusių srautai, dabar jie sumenkę.
„Įdomu, kad Vilniaus butų rinkoje kiekvieną mėnesį yra maždaug 1,5-1,6 tūkst. naujų butų. Tai balandį gegužę jų buvo apie 500. Šiandien skaičius atsistatė, rinka, galima sakyti, iš dalies normalizavosi ir tokio spaudimo nuomininkams, koks buvo prieš keletą mėnesių, – ir dėl kainų, ir dėl pasiūlos – ne tai, kad jo nėra, bet jis yra ženkliai mažesnis“, – kalbėjo „Ober-Haus“ vadovas.
Jo teigimu, nėra universalaus, visiems tinkančio atsakymo, ar nuomotis būstą, ar jį pirkti, nes kiekvieno pirkėjo padėtis yra skirtinga profesinių perspektyvų, atlyginimo prasme. Jeigu nėra ypač didelio poreikio įsigyti turtą (tarkime, pagausėjus šeimai), tuomet galbūt galima palaukti.
„Jeigu motyvacijos, stimulo nėra, tai, sakyčiau, tikrai galima nuomotis, galima ilgiau, „teisingiau“ ieškoti savo būsto. Tačiau kalbant apie perspektyvas, gali būti, kad sandorių skaičius šiek tiek sumažės, bet (būsto – red.) kainų mažėjimui kol kas labai ryškių prielaidų nėra.
Jeigu kainos ir mažės kelių procentų intervale, iš esmės tai nepakeis nė vieno pirkėjo sprendimo. Ar perki turtą už 110 tūkst. eurų, ar už 107 tūkst. eurų – tie 3 tūkst. eurų „pranyksta“, – apie perspektyvas kalbėjo A. Šapoka.
Jis pripažino, kad neskubantiems, neturintiems stimulo žūtbūt pirkti būstą galima laukti, ypač jeigu yra ilgalaikės nuomos sutartis.
„Iš kitos pusės, mes turime tokių klientų, kurie laukė 12 metų, kada nuomos kainos kris, kada būsto kainos kris“, – pastebėjo jis.
Vertindamas butų pasiūlos perspektyvas jis teigė, kad Vilniuje problema aštriausia.
„Mes skaičiuojame, kad iki metų pabaigos Vilniaus mieste bus fiziškai baigta statyti apie 4–4,3 tūkst. naujų butų. Pabrėžiu, iki metų pabaigos ir fiziškai baigiamų statyti.
Iš šito skaičiaus jau dabar parduota 87–89 proc. visų butų. Kitaip tariant, mes turime keturis mėnesius į priekį ir turime realiai 12–13 proc. laisvos pasiūlos, kurios kaina yra tikrai pakankamai aukštame taške“, – sako A. Šapoka.
Jo teigimu, plėtotojai neskuba išparduoti savo portfelio ir jeigu turi užsitikrinę bankinį finansavimą visiems savo statybų etapams arba daliai etapų, tai „natūralu, jiems nėra poreikio kuo įmanoma greičiau fiksuoti pardavimo kainą“, jie kelia kainas.
„Spaudimas pirkėjui vis dar yra. Ir manau, kad net ir kiti metai labai didelių pokyčių į rinką neatneš, nes bent jau planuojamos kitais metais statybos nėra tokios, kurios stipriai atlieptų ir šiek tiek amortizuotų tą poreikį, kuris yra šiandien.
Jeigu neturėsime didelių perturbacijų rinkoje, matyt, tas poreikis nesumažės tiek, kad situacija tikrai teisingai susibalansuotų tarp paklausos ir pasiūlos, – bent jau kalbant apie pirminę rinką“, – kalbėjo A. Šapoka.
