Po metų atrado defektų
Delfi pasiekė dar viena istorija apie NT vystytoją „Sostinės valdos“ (Hauz.lt). Skaitytojas Gražvydas su žmona prieš dvejus metus Kalnėnuose, Kašubų g., iš šios įmonės nusipirko naują kotedžą, tačiau netrukus jo laukė nesibaigiantys konfliktai.
Prieš kelias savaites Delfi jau rašė apie šio statytojo ir kitos vilnietės konfliktą, kai moteriai netikėtai buto kaina pakilo 24 tūkst. eurų, o vėliau, anot jos, ji liko ir be buto, ir pinigų.
Jo teigimu, tik galutinai įsigijus kotedžą bet kokia komunikacija su statytoju nutrūko – esą buvo neįmanoma susisiekti nei telefonu, nei el. paštu. Pirmiausia vyras norėjo išspręsti defektų tvarkymo problemas, kurios atsirado jau po metų.
„2021 metų vasarą „išlindo“ statybos defektai: skilo didelis stiklo paketas ir pradėjo pūti bei sakuotis terasos danga, kuri tapo neįmanoma eksploatuoti. Kreipėmės į statytoją, tačiau jis ilgą laiką visiškai ignoravo kreipimąsi ir daugiau negu du mėnesius nesiteikė nei atsakyti, nei atvykti pažiūrėti defektų ar pasiūlyti konkrečių variantų dėl jų šalinimo.
Matydamas visišką ignoravimą pasisamdžiau nepriklausomus ekspertus, kurie įvertino ir nustatė, jog už abu defektus yra atsakingas statytojas. Jie paskaičiavo, kad defektų šalinimas kainuos beveik 4 tūkst. eurų.
Pateikus šią informaciją statytojui ir nurodžius, jog nesulaukus žalos atlyginimo būsiu priverstas defektus šalinti savo kaštais ir kreiptis į teismą, iš statytojo pirmą kartą sulaukiau atsakymo, kad bandau pasipelnyti iš „sąžiningo verslininko“, nes nuostolių kaštai neva gerokai mažesni.
Kai atsakiau, kad laukiu konkrečių pasiūlymų, kaip defektus galima pašalinti pigiau, šis „sąžiningas verslininkas“ dingo. Šiuo metu vyksta teisminiai procesai dėl defektų šalinimo“, – pasakoja Gražvydas ir priduria, kad kiti kaimynai taip pat turi nusiskundimų, o ir pas jį patį atsirado naujų defektų, todėl kartu svarsto kreiptis į teismą.
Statytojas kelia klausimų dėl pirkėjo elgesio sąžiningumo
Įmonė „Sostinės valdos“, kuriai vadovauja Dalius Bagdonavičius, Delfi pateikė išsamų šios situacijos komentarą.
„Bendrovė nuo pat pradžių sprendė klausimus su pirkėju dėl jo nurodytų defektų, dalį jų pašalino, o dėl dviejų likusių – terasos ir lango – tęsė bendravimą su pirkėju, siekiant išsiaiškinti situaciją. Bendrovė persiuntė pirkėjui informaciją, kurią gavo iš stiklo gamintojo, ir buvo siekiama išsiaiškinti defektų susidarymo priežastis: ar tai įvyko dėl jų kokybės, ar dėl naudojimo.
Ypač bendrovę neramino pateikti duomenys apie galimus medinės terasos defektus, nes iš daugiau kaip 50 namų pirkėjas buvo vienintelis, kuriam atsirado bet kokie medinės terasos defektai. Bendrovė net 2 kartus pirkėjui raštu patvirtino, jog bendrovė vykdys savo garantinius įsipareigojimus ir viską ištaisys savo kaštais, tačiau bendrovė nori surinkti reikiamus dokumentus, kurių pagrindu galės reikšti reikalavimus už tai atsakingiems asmenims, t. y. gamintojui ar rangovui.
Nepaisant tokių pateiktų patvirtinimų ir prašymų pateikti bendrovei svarbius įrodymus, pirkėjas ne tik nepateikė tokių dokumentų, bet ir nepraėjus nė savaitei po paskutinio prašymo ir patvirtinimo dienos, pasikeitė terasą į plastikinę, nesudarydamas bendrovei ne tik galimybės ištaisyti defektų, bet ir atgauti stiklą ir medinės terasos medžiagas, kad būtų galima reikšti tolesnius reikalavimus stiklo gamintojui ar terasos darbus atlikusiems asmenims.
Apie tokias aplinkybes ir pirkėjo elgesį, kai pirkėjas pasikeitė langą ir medinę terasą į kompozitinę terasą, bendrovė sužinojo tik gavusi ieškinį teisme, kuriame vykstančioje byloje bendrovė neneigia ir sutinka su savo pareiga šalinti garantinio laikotarpio defektus, tačiau kelia klausimų dėl pirkėjo elgesio sąžiningumo ir bendrovės galimybės toliau ginti savo teises prieš už defektus atsakingus asmenis, pirkėjui sunaikinus stiklą su defektais. Bet kuriuo atveju bendrovė ir teisme siūlė pirkėjui užbaigti ginčą taikiai ir atlyginti patirtas išlaidas, tačiau teismo procesas iki šiol tebesitęsia“, – rašoma įmonės „Sostinės valdos“ atsiųstame komentare.
Pataria neskubėti šalinti defektų patiems
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė Kristina Matvejenkaitė atkreipia dėmesį, kad dėl defektų šalinimo pirmiausia reikia kreiptis į patį statytoją ir būtinai raštu, o jam atsisakius geranoriškai pašalinti defektus, rekomenduoja patiems nepriiminėti sprendimų ir prašyti teisininkų pagalbos.
„Jeigu defektai nėra avarinės būklės, geriau neskubėti jų patiems šalinti, nes vėliau gali būti sunku nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir atgauti visą defektų šalinimo išlaidų sumą.
Bet kuriuo atveju reiktų turėti mintyje tai, kad prieš patį statytoją dėl defektų atsiradimo per garantinį laikotarpį atsako jo pasamdyti rangovai, kurie taip pat turi turėti ir statytojui pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui)“, – komentuoja teisininkė.
Negali priduoti savo kotedžo
Statybų defektai – ne vienintelė problema, su kuria susidūrė Gražvydas. Nors kotedžą jis nusipirko prieš dvejus metus, vilnietis iki šiol negali jo priduoti, t. y. gauti statybos užbaigimo akto, nes statytojas, kaip teigia, nepateikia dviejų privalomų draudimų: Statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir Garantinio laikotarpio laidavimo rašto.
Notarinėje sutartyje taip pat numatyta, kad statytojas garantinio laidavimo raštą įsipareigoja išduoti per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo, tačiau jis to esą nesilaiko.
Teisininkė K. Matvejenkaitė atkreipia dėmesį, kad privalomuoju statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu turi draustis ne nekilnojamojo turto vystytojai, o statinio rangovai.
„Taigi jeigu kotedžą ar kitą nebaigtą statinį parduoda ne statinio rangovas, o jį pasamdęs statytojas – nekilnojamojo turto vystytojas, jo atžvilgiu negalima reikšti jokių pretenzijų dėl statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo“, – pažymi ekspertė.
Jos teigimu, statybos rangovas neturi teisės vykdyti statybos darbų, neturėdamas aptarto draudimo.
„Statybos darbų draudimas privalomas statybos laikotarpiu iki visų rangovo atliktų statybos darbų rezultato perdavimo statytojui (užsakovui) dienos. Jei draudimo jis neturi, statybos rangovui gali būti skiriama piniginė bauda, kurios dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir gali varijuoti nuo kelių šimtų eurų iki kelių tūkstančių eurų.
Pažeidimus, susijusius su minėtu draudimu, tiria Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai, tad kilus įtarimui, kad rangovas nėra apsidraudęs, reiktų kreiptis į pastarąją instituciją su prašymu ištirti situaciją“, – pataria teisininkė.
Kreipėsi į Statybų inspekciją, bet atsakymas nustebino
Būtent tai Gražvydas ir padarė, tačiau Statybų inspekcijos atsakymas jį šokiravo.
„Šie draudimai yra privalomi, remiantis įstatymu, ir įdomiausia yra tai, jog jie yra privalomi norint priduoti statinį. Kadangi be šių dokumentų negaliu priduoti savo pastato, kreipiausi į Statybų inspekciją dėl nesąžiningo statytojo, nurodydamas, kad šis nesilaiko teisės aktų.
Statybų inspekcijos atsakymas daugiau, nei šokiravo. Inspekcija nurodė, kad šios draudimo sutartys yra privalomos ir statytojas jas privalo turėti bei be jų negalėsiu priduoti savo kotedžo, tačiau nurodė, jog tai, kad statytojas nevykdo statybos įstatymų, – ne jų problema“, – stebisi Gražvydas.
Jis pasidalijo Statybų inspekcijos atsakymu, kuriame nurodyta, kad privačių sutarčių sudarymas, kontrolė ar priežiūra nėra inspekcijos kompetencijos sritis: „Naujų statinio savininkų ir buvusių statytojų (rangovų) santykiai turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei kitų ūkio subjektų sutartinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“
Statybų inspekcija: akivaizdu, kad statytojas bando išvengti savo prievolių
Tą patį Statybų inspekcija nurodė ir Delfi.
Ar „Sostinės valdos“ turi nors vieną iš minėtų dokumentų – laidavimo draudimo raštą ir statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimą, – nei Vilniaus savivaldybė, nei Statybų inspekcija neatsakė. Pastaroji nurodė, kad minėti draudimai nėra reikalingi statybos leidimui gauti, jie yra privalomi tik statybos užbaigimo metu.
Bet kokiu atveju prieš dvejus metus tiek statant ūkio būdu, tiek rangos būdu statinio statybos darbai ir civilinė atsakomybė turėjo būti draudžiama privalomuoju draudimu, informuoja Statybų inspekcija. Jos vertinimu, iš skaitytojo pasakojimo ir kreipimosi į inspekciją akivaizdu, jog statytojas bando išvengti savo prievolių ir nevykdo įstatyme numatytų savo prievolių.
Jei visgi statytojas iš tikrųjų neturi minėtų privalomų dokumentų, jam gali grėsti baudos.
„Statinio statyba neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu užtraukia baudą asmenims nuo 590 iki 1200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1800 eurų. Šiuo atveju juridiniams asmenims gali būti taikomas ir Statybos įstatymo 54 straipsnis, t. y. statinio statyba, neturint teisės verstis šia veikla, nes neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu negalima vykdyti statybos darbų. Už šį pažeidimą gresia bauda nuo 2896 iki 5792 eurų“, – komentuoja Statybų inspekcija.
O dėl draudimo bendrovės išduoto laidavimo draudimo rašto neturėjimo administracinėn atsakomybėn traukiama nėra, tačiau tokį dokumentą privaloma pateikti statybos užbaigimo proceso metu.
Statybų inspekcijos teigimu, pirkėjas turi alternatyvų, ką daryti, jei neturi ar iš statytojo negali gauti statinio statybos ir civilinės atsakomybės draudimo, tačiau dėl rangovo garantinį įsipareigojimą užtikrinančių dokumentų alternatyvų nenustatyta.
„Galima kreiptis į draudėją, kad apdraustų retroaktyvios datos draudimu (už praėjusį laikotarpį) arba kaip alternatyva statybos užbaigimui gali būti teikiama statinio ekspertizės aktas, įrodantis statinio atitiktį nurodytiems esminiams statinių reikalavimams, arba statytojo pažyma dėl atsakomybės už statinio atitiktį šiems reikalavimams, kurios rekvizitai patvirtinti Statybos inspekcijos viršininko įsakymu.
Šios alternatyvos galimos, jei statyba pradėta ne vėliau kaip 2011 m. lapkričio 20 d. arba jei įteisinama savavališka statyba, arba statybos rangovas yra bankrutavęs. Kitais atvejais kaip alternatyva gali būti pateikiamas tik statinio ekspertizės aktas, įrodantis statinio atitiktį esminiams statinių reikalavimams“, – informuoja inspekcija.
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkė patikslina, kad NT vystytojas, perleisdamas statinį pirkėjams, turi pateikti kitokio pobūdžio dokumentą, kuris nėra draudimas, – garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą. Jį rekomenduoja gauti dar prieš pasirašant sutartį.
„Šis dokumentas vystytojo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statinio (jo dalies) įgijėjui.
Tačiau teisės aktai nenurodo, iki kada privaloma tai padaryti. Todėl siekiant išvengti rizikos, kad pastarasis užtikrinimas gali būti nepateiktas pirkėjui, turėtų būti reikalaujama jį pateikti dar sutarties sudarymo metu, o ne po sutarties pasirašymo.
Jeigu statytojas piktybiškai nepateikia tokio užtikrinimo pirkėjui po sutarties sudarymo, rekomenduotina kreiptis į teismą dėl priverstinio statytojo įpareigojimo įvykdyti šią pareigą“, – sako K. Matvejenkaitė.
Bankas kaimynams pakėlė palūkanas, pirkėjui gali grėsti atsakomybė
Vyro teigimu, iš statytojo negaudami šio privalomo dokumento kaimynai jau jaučia to pasekmes.
„Kaimynai, kurie susidūrė su ta pačia problema, jau daugiau negu dvejus metus negali priduoti kotedžų, kai kuriems bankai jau pakėlė palūkanas. Dėl statytojo kaltės jie privalo mokėti didesnes įmokas“, – piktinasi vyras.
Teisininkė neatmeta, kad bankai gali pakelti paskolų palūkanas, kaip pasakoja Gražvydas, tačiau pirmiausia reikėtų peržiūrėti su banku sudarytą sutartį ir įvertinti, kuriais atvejais bankas turi teisę didinti palūkanų normą.
Teisininkė priduria, kad kol kotedžas ar kitas gyvenamasis būstas nėra užbaigtas statyti, jo iš esmės net negalima naudoti pagal paskirtį, t. y. jame gyventi.
„Taigi gali grėsti atsakomybė (pirkėjui – red.) už tokius eksploatacinius pažeidimus. Taip pat dėl pastarųjų priežasčių ateityje gali būti keblu parduoti neužbaigtą statyti būstą ar jį rekonstruoti, nes leidimas rekonstruoti statinį gali būti išduodamas tik prieš tai užbaigus statinio statybą“, – galimas pasekmes nepridavus statinio vardija K. Matvejenkaitė.
Statytojas: daugelio gyventojų namai įregistruoti
„Sostinės valdos“ pažymi, kad daugelis įmonės įrengtų kotedžų yra įregistruoti.
„Gyventojai namus įsigijo nebaigtos statybos, ir įsipareigojo patys pabaigti statybos darbus bei įregistruoti pilną namų baigtumą. Daugelio gyventojų, ypač tie, kurie namų įrengimą ir 100 procentinio baigtumo registravimą buvo patikėję bendrovei, – namai jau įregistruoti.
Gal keblumų dėl registravimo turi tie gyventojai, kurie statybą vykdė savo jėgomis, bet už jų ar jų pasirinktų rangovų atliktų darbų kokybę bendrovė negali atsakyti“, – sako vystytojas, tačiau apie pirkėjo minimus privalomus draudimus neatsakė.
Dvejus metus nepriduoda gatvės ir vandentiekio savivaldybei
Maža to, vyras pasakoja, kad statytojas šantažuoja ir siekia pasipelnyti iš pirkėjų. Kašubų gatvė, kurioje yra kiek daugiau negu 60 kotedžų, baigta statyti daugiau nei prieš dvejus metus, bet iki šiol gatvės nėra apšviestos, nors šviestuvai įrengti. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad tiek pat laiko „Sostinės valdos“ yra nepridavusi šios gatvės ir vandentiekio Vilniaus savivaldybei.
Kaip pasakoja vyras, statytojas kotedžų gyventojams pats išrašo sąskaitas už vandenį gerokai didesnėmis kainomis, nei perkama iš „Vilniaus vandenų“, bet su gyventojais nėra sudaręs jokių sutarčių.
„Statytojas savavališkai išrašinėja sąskaitas už vandenį, šantažuoja gyventojus ir reikalauja neadekvačių sumų už vandenį be visiškai jokio pagrindo. Mes mokame 1,62 Eur, o gretimoje gatvėje žmonės už vandenį moka 0,91 Eur be PVM“, – pabrėžia Gražvydas.
Jis pateikė statytojo išrašytą sąskaitą už liepą suvartotą vandenį. Vyras per mėnesį sunaudojo 193 kubinius metrus geriamojo vandens, kartu su administravimo mokesčiu jam tai kainavo 402 eurus.
Statytojas: sąskaitose atsispindi remontas dėl tinkluose rastų sauskelnių
Kaip tikina „Sostinės valdos“, bendrovės pastatytų namų vandens ir nuotekų tinklai Kašubų gatvėje neturėjo galimybės iš karto būti prijungti prie „Vilniaus vandenų“ valdomų tinklų, nes juos skyrė kito privataus vystytojo valdomi tinklai.
„Šiam tik neseniai perdavus savo tinklus „Vilniaus vandenims“, sutartį dėl įvadinio skaitiklio bendrovė su „Vilniaus vandenimis“ jau pasirašė, ir artimiausiu metu gyventojai turės galimybę už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą sutartis sudaryti tiesiogiai su „Vilniaus vandenimis“. Apie tai visi gyventojai jau yra informuoti.
Už suvartotą vandenį visiems gyventojams buvo išrašytos sąskaitos, remiantis bendrovei kito tinklų savininko pateikta sąskaita, kurioje buvo įtrauktas ir bendrovės namų tinklams reikalingų įrenginių priežiūra bei remontas. Todėl kubinio metro vandens kaina buvo perskaičiuota, įvertinant ir papildomas sąnaudas už vandens tiekimo įrenginių būtiną remontą dėl vandens tinkluose rastų sauskelnių ir kitų higienos priemonių.
Aiškinamės, ar turime koreguoti išrašytas sąskaitas, atskirai nurodant sunaudoto vandens tiekimo kaštus kiekvienam gyventojui pagal „Vilniaus vandenų“ taikytą įkainį ir pridedant papildomas išlaidas. Norime pabrėžti, kad vandens tiekimo klausimas buvo apibrėžtas su visais namų pirkėjais notarinėse sutartyse“, – komentuoja vystytojas.
Gatvės šviestuvų valdymą siūlo perimti patiems gyventojams
Kalbėdama apie gatvės apšvietimo klausimą „Sostinės valdos“ gyventojams siūlo perimti šviestuvus ir už suvartotą energiją atsiskaityti savarankiškai.
„Gatvės apšvietimą bendrovė yra įrengusi dar namų statybų pabaigoje, ne kartą siūlė gyventojams įsteigti bendriją ir perimti įrengtus šviestuvus bei tinklus ir patiems organizuoti atsiskaitymą už gatvės apšvietimui sunaudotą elektros energiją.
Iki šiol gyventojai nėra įsteigę bendrijos ir nėra pasiūlę kito jiems tinkančio varianto gatvės apšvietimo eksploatavimui. Matydama daugelio gyventojų požiūrį į atsiskaitymą už dvejus metus naudotą vandenį, kaštų padengimą už vandens tiekimo įrenginių būtiną remontą dėl pačių gyventojų netinkamo tinklų eksploatavimo, bendrovė kol kas nerado tinkamo sprendimo dėl gatvės apšvietimo eksploatavimo kaštų padengimo“, – nurodo „Sostinės valdos“.
Teisininkė: galimi pažeidimai, reikalingas savivaldybės įsitraukimas
Teisininkės vertinimu, šiuo atveju pažeidimai tikrai galimi, ypač jei nėra sudarytų jokių sutarčių dėl vandens tiekimo su gyventojais, tačiau pabrėžia, kad dėl to būtina konsultuotis su teisininkais. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad savivaldybės vaidmuo čia taip pat svarbus.
„Yra gana daug panašaus pobūdžio ginčų dėl gatvių ir inžinerinių tinklų, kurie neperduoti savivaldybei, tolesnio naudojimo. Juos išspręsti nėra lengva, ypač jei statybos darbai nėra užbaigti ar turi defektų.
Taip pat dažnu atveju reikalingas ir savivaldybės aktyvus įsitraukimas ir pagalba sprendžiant tokias problemas, nes infrastruktūros įrengimo ir jų perdavimo savivaldybei klausimai bei su tuo susiję konkretūs statytojo įsipareigojimai paprastai yra aptariami su savivaldybe sudaromose sutartyse dar iki statybos leidimo šių objektų statybai išdavimo“, – komentuoja K. Matvejenkaitė.
Savivaldybė apie situaciją nežino
Vilniaus miesto savivaldybė tikina nežinanti, kodėl tinklai vis dar nepriduoti: „Savivaldybei nėra žinoma, kodėl statytojas neperduoda vandentiekio tinklų Vilniaus miesto savivaldybei. Baigtas statybos deklaracijas tvirtina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.“
„Vilniaus vandenų“ atstovė taip pat nurodė, kad vandens tiekėjas neturi teisinio pagrindo reguliuoti ar kontroliuoti statytojo ir gyventojų tarpusavio santykių dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, mat remiantis įstatymu, asmenys, nesantys geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, turi teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą.
„Vilniaus vandenys“ nekomentuoja ir kainų pagrįstumo: „Nesiimsime vertinti, nes nei Civilinis kodeksas, nei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas nenumato kainos, už kurią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiantis asmuo, nesantis viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, turėtų teikti ar kaip ji apskaičiuojama.“
Gresia baudos
Bendrovė plačiau pakomentavo vandentiekio pridavimo klausima Vilniaus miesto savivaldybei. Kaip pažymi, bendrojo naudojimo tinklas, kuris buvo nutiestas statytojo „Sostinės valdos“, nėra perduotas Vilniaus miesto savivaldybei, todėl bendrovė „Vilniaus vandenys“ negali sudaryti tiesioginių sutarčių su gyventojais. Neatmetama, kad gali tekti taikyti baudas.
„Vilniaus miesto savivaldybė, bendrovė „Vilniaus vandenys“ ir statytojas „Sostinės valdos“ yra pasirašę trišalį susitarimą. Juo statytojas įsipareigojo ne vėliau kaip iki šių metų liepos 29 d. gauti pažymą dėl tinklų techninio stovio nustatymo, per 3 mėnesius po statybos užbaigimą patvirtinančių dokumentų gavimo dienos atlikti tinklų registraciją ir per 3 mėnesius po tinklų registracijos – perduoti tinklus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
Statytojui pažyma yra išduota, o „Vilniaus vandenys“ šių metų rugpjūčio mėn. savo iniciatyva kreipėsi į „Sostinės valdos“, ragindama perleisti pastatytus tinklus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir prašydama nurodyti, kada planuojama gauti statybos užbaigimą patvirtinantį dokumentą. Tačiau informacijos apie atliktus statytojo veiksmus bendrovė iki šiol nėra gavusi. Statytojui neįgyvendinus trišalėje sutartyje numatytų įsipareigojimų, bus taikomos sutartyje numatytos baudos“, – nurodo „Vilniaus vandenys“.
Statybų inspekcija sulaukė ne vieno skundo
Statybos inspekcija atkreipia dėmesį, kad sutartinių santykių tarp nekilnojamojo turto pardavėjo ir pirkėjo nesprendžia, nesutarimai dėl sutarties sąlygų nevykdymo gali būti sprendžiami civiline tvarka. 2021-2022 m. Statybos inspekcija yra gavusi skundų dėl vystytojo „Sostinės valdos“ sudaromų preliminarių sutarčių.
„Išnagrinėjus šiuos skundus, pareiškėjai informuoti, kad Statybos inspekcijai nepriskirta pagal kompetenciją vertinti vystytojo vykdomos veiklos sudarant preliminariąsias sutartis, todėl jeigu manoma, kad yra pažeidžiami pranešėjo interesai, jis civilinio proceso tvarka gali kreiptis į teismą“, – nurodo inspekcija.
