Kaip skelbia LNK žinios, buvęs socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas ragina Vyriausybę įsikišti ir nustatyti būsto nuomos kainos augimo „lubas“.
Tačiau, kaip pastebi „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, prieš norint kažką reguliuoti, reikia turėti ką reguliuoti.
„Lietuvoje didžiausias iššūkis nuomos rinkoje yra tai, kad kai kuriais duomenimis net daugiau nei pusė jos yra šešėlyje. Tai jeigu rinka yra šešėlyje jau dabar, faktiškai jau niekaip nereguliuojama, jei įvesi dar papildomą reguliavimą, ji nepasikeis, bus tokia kokia buvo“, – teigia jis ir priduria, kad be abejonės ir daugiau būsto nuomos atsidurs šešėlyje.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad ypač tai būdinga tuo atveju, kai sutartys sudaromos tarp fizinių asmenų. Būdų, kaip apeiti reguliavimą, ilgai ieškoti nereikėtų.
„Jei įdedi kainos „lubas“, oficialiai sutartis gali būti sudaroma 500 Eur, bet susitariama, kad dar primokėsi 100 Eur. Statistiškai atrodo viena kaina, faktiškai kita. Ir kas šitai sužiūrės? Juk gali parašyti, kad už komunalines, būsto valymą ar kažkokias kitas papildomas paslaugas.
Dalis būsto nuomos praktiškai visose šalyse yra šešėlyje, tai neišvengiama. Bet kai kuriose šalyse daug mažiau, kur dominuoja rinkoje įmonės, kurios investuoja į butus specialiai nuomai. Šešėlis ženkliai sumažėjo, praktiškai iki nulio tuose segmentuotuose ir tada, gal atsiranda logikos tam tikrus papildomus reguliavimus įvesti, kad nebūtų dideli kainų šuoliai. Lietuvoje vyrauja fiziniai asmenys, kurie nuomoja. Kas tas sutartis sužiūrės?“, – klausimą kelia Ž. Mauricas.
Jis vardija, kad Vokietijoje ir Nyderlanduose didžioji dalis nuomojamo būsto yra valdoma įmonių, tačiau Lietuvoje tik dabar atsiranda tokių įmonių. Ir kol kas jų vienetai.
Ž. Mauricas skaičiuoja, kad nuoma brango apie 30 proc. Vilniuje. Tai lėmė išaugusi labai didelė paklausa dėl plūstelėjusių migrantų iš Baltarusijos, Ukrainos, kitų šalių, atsigaunanti ekonomika, kylantis darbo užmokestis ir ribota būsto pasiūla. Taip pat atsigavo ir turizmas – trumpalaikės nuomos „Airbnb“ pasiūlymai grįžta į rinką.
„Išspręsti nuomos kainos klausimą padėtų didesnė pasiūla, kuri turėtų ateiti. Kainos, kadangi pakilo 30 proc., atsiranda paskata žmonėms investuoti į būstą. Atsiranda ir įmonių, kurios stato atskirus projektus grynai skirtus nuomai. Tai turėtų atvėsint rinką ir nenustebčiau, jei kitais metais pakristų šiek tiek nuomos kainos.
Matau problemą apskritai, kad būsto kainos auga labai smarkiai Lietuvoje, nuomos kainos dar sparčiau. Mes pučiame būsto burbulą. Nemanau, kad jis labai tvarus. Jį išspręsti galima didinant būsto pasiūlą, bet ta priemonė, kuri pasiūlyta, vargu, ar suveiks. Labai abejočiau, nes net tose šalyse kur rinka skaidresnė, daugiau didesnių žaidėjų, taip pat patiria labai daug iššūkių“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Kaip pavyzdį jis nurodė Kaliforniją ir kainos arba kainos augimo ribojimą.
„Tie žmonės, kurie pasirašė sutartį prieš dešimt metų, dabar moka žymiai mažesnę kainą. Nuomotojai tą mato, kad jie išnuomotų dabar žymiai brangiau tą būstą nei dabar nuomoja ir stengiasi įvairiais būdais išspirti tuos dabartinius nuomininkus. Kad pablogintų gyvenimą, pradeda šalimais remontus, visą dieną gręžia, jų būsto neremontuoja. Tada eina į teismus, teisiasi, gaištamas laikas.
Rinką labiau reiktų skaidrinti, nes yra iššūkių tam tikroms asmenų grupėms. Pavyzdžiui, šeimoms su vaikais. Reikia žiūrėti, kad sutartys yra, sudaryti metams su galimybe pratęsti iki trijų metų, kainą maksimaliai keliant po x proc. per metus. Tai tokia savireguliacija būtų geresnė nei valstybė nuleistų iš viršaus, kurios, manau, niekas nesilaikytų, stumtų į šešėlį“, – sako ekonomistas.
Kaip atrodytų būsto nuomos kainos „lubų“ mechanizmas Lietuvoje – neaišku. Socialdemokratas mato du kelius: viršutines nuomos kainas nustatytų Vyriausybė, esą tai leidžia Civilinis kodeksas; arba savivaldybės, bet čia reikėtų įstatymo pataisų.
„Kai yra pasakoma, kad, pavyzdžiui, per metus nuomos kaina negali didėti daugiau kaip 10 ar 15 proc. Arba infliacija plius kažkiek, arba vidutinis darbo užmokestis plius kažkoks procentas. Yra įvairių mechanizmų“, – sakė G. Paluckas.
Tačiau reguliuoti būsto nuomos kainas reikštų kišimąsi į laisvą rinką. Tokia mintis finansų ministrei nepatinka.
„Kainas rinkos ekonomikoje nustato rinka ir bet koks dirbtinis kainų reguliavimas dvelkia praėjusiu laikotarpiu“, – sakė Gintarė Skaistė.
Čia galite pažiūrėti LNK vaizdo įrašą:
