Taip dabar atrodo vilnietės Rūtos akimirkos tarp darbų – intensyvios nuomos paieškos internete. Mergina su draugu nori išsinuomoti 1,5–2 kambarių butą. Geriausia – netoli Senamiesčio.

„Intensyviai ieškau kokias 2–3 savaites. Gavau kelis pasiūlymus, gavau netgi labai įdomių pasiūlymų, pavyzdžiui, padėti susiremontuoti butą ir tada gal netgi kaina mažesnė bus. Mes galvojome apie tai“, – sakė vilnietė Rūta Giniūnaitė.

Rūta ir jos draugas apsibrėžė biudžetą – tik nuomai išleisti ne daugiau kaip 500–550 eurų, tačiau įtilpti į tokius rėmus jaunimui atrodo kuo toliau, tuo sudėtingiau.

„Karoliniškėse buvo galima už 400 eurų 2 kambarių butą išsinuomoti. Dabar yra 600–650 eurų“, – sakė ji.

Įkąsti nuomos kainas, ypač didmiestyje, sunku ne tik jaunimui. Skaičiuojama, kad per metus nuoma Vilniuje pabrango trečdaliu. Anksčiau kaina kildavo vos keliais procentais.

„Atsiradus antplūdžiui iš Ukrainos, iš Baltarusijos nuomos rinka staigiai išseko, atsirado didžiulė paklausa ir tai sukėlė daug spartesnį nuomos kainų kilimą“, – sakė NT analitikas Arnoldas Antanavičius.

Drastiškai augant kainoms, dalis politikų mato tik vieną išeitį, pradėti kainas kontroliuoti patiems. Buvęs socdemų lyderis siūlo nustatyti savotiškas nuomos augimo „lubas“.

„Žmogaus teisė yra turėti stogą virš galvos, kuri turi būti užtikrinta, kitu atveju turėsime žmonių, gyvenančių po tiltais“, – sakė G. Paluckas.

Reguliuoti būsto nuomos kainas reikštų kišimąsi į laisvą rinką. Tokia mintis finansų ministrei nepatinka.

„Kainas rinkos ekonomikoje nustato rinka ir bet koks dirbtinis kainų reguliavimas dvelkia praėjusiu laikotarpiu“, – sakė Gintarė Skaistė.

Nuomos kainoms apynasrį uždėjusios maždaug 20 šalių. Pavyzdžiui, dalyje Airijos vietovių nuoma brangsta ne daugiau 4 proc. per metus. Čekijoje – 20 proc. per 3 metus. Estija terminuotai nuomai leidžia didinti kainas tik konkrečia suma arba indeksu.

Tad Lietuva nebūtų pirmoji, bet ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad nėra nė vienos šalies, kurioje gyventojai būtų patenkinti įvestais ribojimais.

„Visą laiką atsiranda daug iššūkių, ar „šešėlis“ išauga, ar būsto kokybė krenta. Apskritai pasirinkimas sumažėja labai ženkliai“, – sakė jis.

Nelabai aišku, kaip atrodytų Lietuvos mechanizmas. Socialdemokratas mato du kelius: viršutines nuomos kainas nustatytų Vyriausybė, esą tai leidžia Civilinis kodeksas; arba savivaldybės, bet čia reikėtų įstatymo pataisų.

„Kai yra pasakoma, kad, pavyzdžiui, per metus nuomos kaina negali didėti daugiau kaip 10 ar 15 proc. Arba infliacija plius kažkiek, arba vidutinis darbo užmokestis plius kažkoks procentas. Yra įvairių mechanizmų“, – sakė G. Paluckas.

Jau dabar nuomos rinkoje daug paslapčių. Ne visi nuomoja oficialiai, moka mokesčius. Ekspertai baiminasi, ar politikai nepanardins į dar didesnį šešėlį.

„Pas mus greičiausiai būtų dar didesnis paskatinimas atsitraukti į „šešėlį“. Tada ten žmogus gali pasakyti nuomininkui – nepatinka nuomos kaina, traukiam sutartį, atsiras kiti nuomininkai“, – sakė A. Antanavičius.

„Tai užduotis administruojančioms šią sritį institucijoms, padaryti tokią analizę ir labai greitai tą „šešėlį“ panaikinti“, – sakė G. Paluckas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, kyla ne tik kainos, bet ir besiverčiančių nuomos verslu. Iš gyvenamosios paskirties nuomos šiemet uždirbta 7 mln. eurų daugiau nei 2019 metais.

Čia galite pažiūrėti LNK vaizdo įrašą: