Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas aiškina, kad visų griovimo darbų nebuvo spėta padaryti per numatytą keturių mėnesių laikotarpį nuo šių metų sausio iki gegužės, todėl, kad požeminė stadiono dalis dėl savo konstrukcijos ardoma sunkiau nei numatyta. Tačiau, pasak jo, antžeminių konstrukcijų griovimo darbai buvo įvykdyti laiku.
„Siekdamas sukelti kuo mažiau nepatogumų gyventojams ir aplinkinių teritorijų lankytojams, rangovas negali naudoti tiek technikos, kiek galėtų pasitelkti, kad darbai būtų vykdomi sparčiau, todėl griovimo darbų pabaiga nukelta į rudens pradžią“, – Eltai teigė V. Benkunskas.
Vicemero teigimu, tolesni darbų etapai užtrukti neturėtų, nes po pabaigtų griovimo darbų iki pat Naujųjų metų teritorijoje nenumatytos jokios statybos.
„Kitiems projekto etapams įtakos užsitęsę griovimo darbai neturės, nes iki 2023 m. sausio sklype nenumatytos statybos – tik techninis projektavimas ir statybą leidžiančio dokumento derinimas“, – sakė V. Benkunskas.
Tuo tarpu Kauno vicemeras Mantas Jurgutis patvirtino V. Matijošaičio teiginius, kad Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija vyksta numatytu laiku. Pasak jo, buvusios kalbos apie darbų strigimą yra perdėtos, o darbai vyksta intensyviai ir rezultatyviai.
„Jau daugiau kaip trečdalį futbolo aikštės dengia žalia veja ir jos plotas su kiekviena diena vis plečiasi, baigiama montuoti fasado apdaila. Vasarai įpusėjus, tikimės finišo – beliks formalumai, statybos darbų užbaigimo procedūros, vadinamasis objekto pridavimas“, – Eltai aiškino M. Jurgutis.
Numatoma Nacionalinio stadiono statybos darbų pradžia – kitų metų sausį
Vilniaus vicemeras V. Benkunskas tvirtino, kad pabaigus griovimo ir sklypo paruošimo darbus šių metų rugsėjo mėnesį bus grįžta prie anksčiau numatyto plano. Anot jo, iki 2023 m. sausio mėn. turėtų būti pabaigtas techninis stadiono projektavimas bei tuo pat metu prasidėti statybos darbai.
„Artimiausias siekis yra sutarties įsigaliojimo sąlygų įgyvendinimas. Sutartyje numatytos sąlygos turi būti įgyvendintos ir sutartis turi įsigalioti ne vėliau kaip iki 2022 liepos 4 dienos“, – tikino vicemeras.
„2023 m. sausio mėnesį turėtų būti suteiktas statybos leidimas, 2023-iųjų sausio – 2025-ųjų balandžio mėn. vykti statybos darbai ir galiausiai, 2025 m. birželį – veiklos ir mokėjimų pradžia“, – pridėjo jis.
Kaune baigiama ne tik stadiono, bet ir viso Žaliakalnio sporto ir laisvalaikio komplekso statyba
Tuo tarpu Kauno vicemeras aiškina, kad iš pažiūros gali pasirodyti, jog statybų aikštelėje, apimančioje ne tik stadioną, bet ir visą Žaliakalnio sporto ir laisvalaikio kompleksą gali atrodyti pernelyg daug veiksmo, tačiau tai vyksta dėl kitų vykstančių darbų.
„Situacija labai paprasta, greta stadiono neseniai baigta legendinės Sporto halės rekonstrukcija, čia pat pradėtas statyti naujas lengvosios atletikos maniežas, taip pat įpusėjo Sporto gatvės aikštės su unikalia grindinio danga įrengimas bei netrukus bus baigti ir Ąžuolyno parko tvarkybos darbai“, – tvirtino M. Jurgutis.
„Visame komplekse beliks paskutiniai akcentai – netoliese esančios Vytauto parko teritorijos atnaujinimas ir Dainų slėnio rekonstrukcija“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Vilniuje griaunamos nuo 1993 metų nebaigto statyti Nacionalinio stadiono konstrukcijos. Išvalius teritoriją ant sostinėje esančios Šeškinės kalvos turėtų prasidėti naujo daugiafunkcio komplekso statybos.
Pagal koncesijos sutartį su investicijų bendrove „BaltCap“, šalia prekybos centro „Akropolis“ Vilniuje bus statomas daugiafunkcis sporto kompleksas, kurį, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat suplanuoti sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis.
Po Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcijos stadionas atitiks ketvirtąją UEFA kategoriją. Daugiafunkciame sporto centre vyks ne tik aukščiausio lygio futbolo rungtynės, bet ir didieji koncertai bei kiti renginiai.
Žalia veja turės automatinę laistymo sistemą, atitiks aukščiausius standartus. Varžybos čia galės vykti ištisus metus. Stadione suplanuota įrengti keturias atramas prožektoriams ir sumontuoti kelis šimtus šviestuvų virš tribūnų.
Užbaigus greta vykstančias uždaro maniežo statybas, ateityje stadionas pretenduos ir į tarptautinius lengvosios atletikos čempionatus.
Kauno meras V. Matijošaitis šią savaitę tvirtino, kad Kauno Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija sėkmingai eina pabaigos link. Pasak jo, Kaunas pastaruosius dvejus trejus metus labai stipriai išsiplėtė sporto infrastruktūroje tiek atidarant ledo areną, tiek baseiną prie Žalgirio arenos, kuris yra vienas didžiausių tarp Baltijos šalių ir Lenkijos.
„Susirinkome pasidžiaugti, kad Kaunas ryškiai 1:0 laimi prieš Vilnių. Šiandien stovime stadione, kuriam iki atidarymo liko mėnuo ir maksimum dvi savaitės, sukabinsime tablo, žolę pasodinsim ir t.t.“, – trečiadienį žurnalistams Dariaus ir Girėno stadione teigė V. Matijošaitis.
Meras tvirtina, kad koncesininko šiuo metu stadionas neturi, dėl buvusios pandemijos bei neaiškumo, kokia bus darbų eiga. Anot jo, šiuo metu viskas darbų prasme vyksta pagal planą.
