Pavyzdžiui, nuomojant 60 tūkst. eurų mokestinės vertės butą Pilaitėje, jei savininkas jame nebūtų deklaravęs gyvenamosios vietos, o savivaldybė nustačiusi 3 proc., per metus už jį tektų sumokėti 1,8 tūkst. eurų.
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje svarstyta dėl naujo nekilnojamojo turto mokesčio modelio.
Šiuo metu Lietuvoje fizinių asmenų nekomercinei veiklai naudojamas NT neapmokestinamas, jei bendra jo vertė siekia iki 150 tūkst. eurų. 150–300 tūkst. eurų vertės turtui taikomas 0,5 proc. tarifas, 300–500 tūkst. eurų – 1 proc., o daliai, viršijančiai 500 tūkst. eurų – 2 proc. Visas kitas fizinių ir juridinių asmenų NT apmokestinamas nuo 0,5 proc. iki 3 proc., konkrečius tarifus nustato savivaldybių tarybos.
Finansų ministerija siūlo, kad kiekvienas objektas būtų apmokestinamas atskirai, o mokesčio už fizinio asmens pagrindinį gyvenamąjį būstą dydis priklausytų nuo savivaldybės, kurioje jis yra, NT verčių medianos. Už medianos neviršijančią dalį reikėtų mokėti 0,03 proc., už dalį tarp vienos ir dviejų medianų – 0,06 proc., už dalį, viršijančią dvi medianas – 0,1 proc.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė posėdyje pabrėžė, kad pagal pasiūlymą tiek komercinės, tiek nekomercinės paskirties NT mokestis būtų skiriamas savivaldybių biudžetams. Priklausomai nuo pasirinkto tarifo kitam nekomercinės paskirties NT ir savivaldybės nustatytų lengvatų savivaldybių biudžetai galėtų pasipildyti nuo 137 mln. iki 211 mln. eurų per metus.
„Siūlome pereiti prie tradicinio NT mokesčio modelio, kuomet jis būtų skaičiuojamas kiekvienam objektui. Tuomet visas mokestis teisingai pasiskirstytų toms savivaldybėms, kuriose yra NT“, – sakė ji.
R. Bilkštytė sakė, kad įstatymas teikiamas pačiu laiku.
„Pirma deklaracija būtų 2025 metais, poveikis – mokesčių mokėtojų daug, bet kaip ir žemės savininkų dabar daug mokėtojų yra. Jie gauna deklaracijas, paprasta sumokėti, vidutinis mokestis už pagrindinį būstą – 13,5 euro“, – sakė ji.
Toli iki politinio sprendimo
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas komentavo, kad jam susidaro įspūdis lyg iki politinio sprendimo dėl NT mokesčio yra „gabaliukas kelio“.
„Kartais jaučiuosi, kad mes dalyvaujame tokioje nesibaigiančioje mokslinėje konferencijoje, kur svarstome įvairius skaičius, dėliojame išvadas dėl ekspertų ir panašiai. Laikyčiausi nuomonės, kad reikia labai aiškiai atsakyti į klausimą, kas per šią kadenciją keisi mokesčių sistemoje. Kokia yra situacija.
Prisimenu premjerės žodžius, kad dabartinė ekonominė situacija skendi migloje. Gal metų antroje pusėje pamatysime, kaip ta migla prasisklaido, kaip juda Lietuvos pramonė, pajamų surinkimas, išlaidų projekcijos ir pan. Tada gal ir būtų galima svarstyti, kaip Lietuvos mokestinę sistemą pasukti“, – sakė jis.
V. Mitalas dar sakė, kad dabar daugybė vadinamosios viduriniosios klasės žmonių krūpčioja pagalvoję apie „Euribor“ pokyčius.
„Dviženklė infliacija toliau muša rekordus. Tuo metu mes apie NT mokestį svarstome. Turiu blogą nuojautą dėl tokių perspektyvų“, – sakė jis.
Turtingiems mokestis gali ir padidėti
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Valius Ąžuolas posėdyje klausė, kodėl turtingiems NT mokestis gali sumažėti.
Finansų ministerijos atstovai prieš posėdį „Delfi“ atsakė, kad jų pristatytais siūlymais dėl NT apmokestinimo pokyčių siekiama stiprinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, o kartu – didinti turto mokesčių, kurie laikomi netrukdančiais ekonominio augimo, vaidmenį biudžetinių pajamų struktūroje.
„Todėl siūlymai yra kompleksiniai ir jie apima ne tik pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimo pokyčius. Atkreipiame dėmesį, jog esamas gyventojų nekomercinio NT apmokestinimo modelis sąlygoja taip vadinamą „suminį“ apmokestinimą, kai mokestis mokamas tuo atveju, kai viso gyventojo turimo nekomercinio turto mokestinė vertė viršija nustatytą ribą (apmokestinamas taip vadinamas „brangus“ turtas).
Tuo metu pagal pasiūlytą tradicinį NT apmokestinimo modelį lengvatinis apmokestinimas galiotų pagrindiniam gyvenamajam būstui, o kitas gyventojų nekomercinės paskirties turtas (antras ar paskesnis butas, poilsio pastatai ir pan.) būtų apmokestintas pagal savivaldybių nustatytus tarifus 0,1–1 proc. ribose, o jei turtas naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje – netgi aukštesnėse ribose (nuo 0,1 iki 3 proc.) nei dabar galiojantis maksimalus 2 proc. tarifas.
Apibendrinant, mūsų nuomone, izoliuotas atskiro objekto (pagrindinio gyvenamojo būsto) apmokestinimo pagal esamą ir siūlomą modelį vertinimas būtų klaidinantis, kadangi gyventojų, įskaitant tuos, dėl kurių keliamas klausimas, nekomercinės paskirties NT nuosavybė neapsiriboja vien gyvenamuoju būstu. Tuo metu turinčiųjų daug NT objektų gyventojų mokestinė prievolė gali būti ir didesnė negu šiuo metu.
Be to, iki šiol turto vertė buvo dalinama tarp bendrasavininkų, todėl didelė dalis NT buvo neapmokestinama, nes neviršydavo nustatyto neapmokestinamojo dydžio, taikomo kiekvienam bendrasavininkui atskirai. Pakeitus modelį, apmokestinamas būtų kiekvienas NT objektas kaip toks, dėl ko bus išvengta mokesčio planavimo rizikos“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Klausimas dėl nuomos
Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas posėdyje pasitikslino dėl nekomercinio turto, naudojamo komerciniais tikslais.
„Jei dabar kas nors išnuomoja gyvenamąjį turtą, jam galėtų būti pritaikytas 3 proc. tarifas?“, – klausė jis.
R. Bilkštytė tai patvirtino ir dar papasakojo, kad jų surinktais duomenimis, 50 šiuo metu daugiausiai NT mokesčio sumokančių asmenų turi beveik 900 NT objektų.
„Pajamos iš kiekvieno objekto vidutiniškai yra 20 tūkst. eurų per metus. Turime įsivaizduoti, kad tai yra komercinės pajamos, savivaldybės turėtų teisę tokiam NT pritaikyti tokį patį tarifą, kuris taikomas komerciniam turtui. Tiesiog sulyginame tarifus. Nesvarbu, ar turtas naudojamas įmonėje, ar yra gyventojo nuosavybėje. Jei jis naudojamas komercijoje, tarifas turėtų būti vienodas“, – sakė ji.
Viceministrė dar pabrėžė, kad dėl konkretaus komercinio turto apmokestinimo dydžio spręstų savivaldybės. „Siūlomas intervalas nuo 0,1 iki 3 proc.“ – sakė ji.
