Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad taip būti neturėtų.
„Mano kuklia nuomone būtų prasminga užtikrinti, jog šiuo metu didelės vertės turtą valdantiems mokesčiai nemažėtų“, – „Delfi“ sakė jis.
Jam pritaria opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
„Jei tai yra tik techninis ministerijos nesužiūrėjimas, tai komitetuose galima pataisyti. Kad būtų viskas teisingai ir tvarkingai. Didelės vertės – kad jiems mokestis nemažėtų. Bet jei tai yra politinis požiūris, kad taip turi būti, tada tai neteisinga. Tada nuomonės išsiskirs stipriau“, – sakė jis.
Vilniuje riba – 171 tūkst. eurų
Šiuo metu Lietuvoje fizinių asmenų nekomercinei veiklai naudojamam nekilnojamajam turtui taikomas progresinis apmokestinimas priklausomai nuo turto mokestinės vertės.
Bendra tokio NT vertė iki 150 tūkst. eurų neapmokestinama; NT vertės daliai, viršijančiai 150 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas; NT vertės daliai, viršijančiai 300 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 500 tūkst. eurų, taikomas 1 proc. mokesčio tarifas; NT vertės daliai, viršijančiai 500 tūkst. eurų, taikomas 2 proc. mokesčio tarifas.
Taigi, pavyzdžiui, turint 177 tūkst. eurų mokestinės vertės būstą mokėti reikia tik už 27 tūkst. eurų dalį, kuriai pritaikius 0,005 tarifą, mokestis siekia 135 eurus.
Ministerija siūlo, kad nuo 2025 metų fizinio asmens pagrindinis gyvenamasis būstas būtų apmokestinamas taip: dalis, neviršijanti savivaldybės NT verčių medianos, taikant 0,03 proc. mokesčio tarifą; dalis, neviršijanti savivaldybės NT dviejų verčių medianos, taikant 0,06 proc. tarifą; dalis, viršijanti savivaldybės NT dviejų verčių medianą, taikant 0,1 proc. tarifą.
Projekto aiškinamajame rašte pateiktais duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamosios paskirties NT objektų mediana yra 60,1 tūkst. eurų.
Imant tą patį 177 tūkst. eurų pavyzdį, pagal naują tvarką už dalį neviršijančią medianos tektų sumokėti 18,03 euro, už dalį tarp vienos ir dviejų medianų – 36,06 euro, o už dalį viršijančią dvi medianas – 56,8 euro. Bendrai – 110,89 euro.
„Delfi“ skaičiavimu, Vilniaus mieste riba, kai turint brangesnį turtą NT mokestis mažėtų yra 170.972 eurai. Turint didesnės mokestinės vertės NT tektų mokėti mažiau nei dabar, turint mažesnės (iki 150 tūkst. eurų) – daugiau.
Daugiau pakeitimų
Pačios ministerijos aiškinamajame rašte pateikiama daugiau pavyzdžių. Pavyzdžiui, už 211 tūkst. eurų mokestinės vertės būstą Vilniuje dabar reikia mokėti 305 eurus, o pagal naują tvarką reikėtų 144,9 euro.
Pagal visus kitus pateiktus pavyzdžius, gyventojams tektų mokėti daugiau. Tai nenuostabu, nes šiuo metu neapmokestinamas turtas iki 150 tūkst. eurų.
Pavyzdžiui, už 110 tūkst. eurų mokestinės vertės būstą Klaipėdoje reikėtų mokėti 57,9 euro, už 52,6 tūkst. eurų Vilniuje – 15,8 euro, už 12,7 tūkst. eurų Kalvarijoje – 5 eurus.
Beje, siūloma nuostata atleisti nuo 2 eurų neviršijančios šio mokesčio prievolės, o vidutiniškai mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą turėtų sudaryti apie 14 eurų per metus.
Vienas esminių siūlomų pokyčių – kad būtų apmokestinamas konkretus objektas, o ne asmens turimų objektų suma, kaip yra dabar.
„Jeigu NT priklausytų keliems bendraturčiams, savivaldybės medianos vertė, apskaičiuojant mokestį kiekvienam iš bendraturčių, turėtų būti dalijama proporcingai to savininko turimai NT nuosavybės daliai, t. y. mediana, kuri vertinama nustatant NT mokesčio bazę, būtų taikoma objektams (ne mokesčių mokėtojams)“, – rašoma dokumente.
Siūloma, kad savivaldybių taryboms turėtų teisę atidėti NT mokesčio už pagrindinį gyvenamąjį būstą mokėjimo terminą ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, o už kitą fizinių asmenų NT – ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
„Kai į savivaldybes su prašymu atidėti mokesčio už pagrindinį gyvenamąjį būstą sumokėjimo terminą kreiptųsi vyresnio amžiaus fiziniai asmenys (65 metų ir vyresni), savivaldybių tarybos turėtų teisę spręsti dėl mokėjimo termino atidėjimo (daugiausia 10 metų), t. y. tokį prašymą tenkintų, tačiau vertindamos konkrečios situacijos aplinkybes spręstų dėl termino atidėjimo. Tokį prašymą fizinis asmuo dėl to paties pagrindinio gyvenamojo būsto galėtų teikti ne vieną kartą, tačiau bendras atidėjimo laikotarpis negalėtų viršyti 10 metų“, – siūlo ministerija.
Tuo metu siekiant, kad apskaičiuojant mokestį NT mokestinė vertė būtų kuo artimesnė vidutinei rinkos vertei, siūloma dažniau atlikti jo vertinimą mokestinei vertei nustatyti – ne rečiau kaip kas 3 metus, kai dabar tai daroma kas 5 metus.
Kainuotų 0,5 mln. eurų
Šiuo metu NT mokestis yra suskaidytas į dvi dalis: komercinės ir nekomercinės paskirties. Komercinės paskirties NT mokestis keliauja į savivaldybių biudžetus (apie 112,2 mln. eurų per metus). Nekomercinės paskirties NT mokestis keliauja į valstybės biudžetą (apie 9,6 mln. eurų per metus).
Siūloma tiek komercinės, tiek nekomercinės paskirties turtą apmokestinti vienu mokesčiu ir visos pajamos keliautų į savivaldybių biudžetus. Per metus išeitų nuo 137 mln. iki 211 mln. eurų, priklausomai nuo pasirinkto tarifo kitam nekomercinės paskirties NT ir savivaldybės nustatytų lengvatų.
„Tai yra modelis, kuris siūlomas, jis nėra galutinis. Vyriausybei teiksime po to, kai sulauksime socialinių partnerių nuomonės“, – pristatydama naują modelį sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Anot ministrės, padidėjusios savivaldybių biudžetų pajamos prisidėtų prie švietimo, gyvenamosios aplinkos kokybės, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų, kuriomis naudojasi atitinkamų savivaldybių gyventojai, prieinamumo ir kokybės gerinimo.
„Savivaldybių biudžetų pajamos apmokestinant pagrindinį gyvenamąjį būstą siektų apie 17 mln. eurų per metus, jį mokėtų apie 1,2 mln. fizinių asmenų (nevertinant galimų mokesčio atidėjimų), taigi vidutiniškai mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą sudarytų apie 14 eurų per metus, – dėstoma aiškinamajame rašte. – VMI duomenimis, siūlomų deklaravimo tvarkos pakeitimų įgyvendinimas kainuotų apie 0,5 mln. eurų.“
Priėmus įstatymų pakeitimus Seime, gyventojus pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pasiektų 2025 metų kovo 1 dieną.
Laukia diskusijos
M. Majauskas dar sakė, kad Finansų ministerijos siūlymas turi aiškų privalumą lyginant su galiojančia tvarka.
„Naujo mokesčio pajamos būtų perduotos savivaldai, kuri turėdama daugiau resursų galėtų papildomai investuoti į aplinkos pagerinimą. Tai didintų turto vertę, atitinkamai motyvuotų ir pačius savininkus mokėti šį mokestį. Taip yra daugelyje pasaulio šalių.
Ministerijos projektas turi ir diskutuotinų vietų. Siūloma apmokestinti visą turtą, įskaitant ir pagrindinį būstą nuo pirmojo euro. Šiuo aspektu galime tikėtis nelengvų diskusijų Seime. Taip pat reikėtų atidžiai įvertinti ir kaip keistųsi atitinkamų asmenų mokestinė prievolė panaikinus prabangos mokestį“, – sakė jis.
Savo ruožtu G. Paluckas pabrėžė, kad NT mokesčio tarifai turėtų būti diferencijuoti pagal turto vertes.
„Turi būti nustatyti laipteliai, bet pats principas, kad dabar mokantys už brangų turtą po reformos mokėtų mažiau, yra nepriimtinas.
Tai pažeidžia teisingumo principą, kaip mes jį suprantame. Už didesnės vertės turtą reikia mokėti didesnį mokestį. Matyt, čia yra nesužiūrėti tie laipteliai, tarifai“, – svarstė jis.
