Tai jau antrasis pramoninės paskirties pastatas, kurį „YIT Lietuva“ bendrovei „Geras baldų fabrikas“ pastatė Kauno LEZ. Prieš trejus metus šalia neseniai užbaigto buvo pastatytas pirmasis baldų fabriko pastatas.
Naujajame komplekse bus gaminama baldų įmonės produkcija ir sandėliuojamos gamybai reikalingos žaliavos. Pastatas suprojektuotas taip, kad pagal poreikį būtų galima keisti gamybai ir sandėliavimui skirtų patalpų santykį. Šiuo metu maždaug penktadalis patalpų ploto yra skirtas gamybai. Darbas fabrike bus organizuojamas 24/7 režimu.
„Naujos patalpos suteiks mūsų įmonei didesnius gamybos pajėgumus ir daugiau lankstumo reaguojant į besikeičiančius rinkos poreikius. Siekiame ne tik plėsti gamybos apimtis, bet ir nuolat didinti veiklos efektyvumą optimizuojant procesus. Projektuojant ir statant gamyklą tam skirtas itin didelis dėmesys“, – sako bendrovės „Freda“, valdančios UAB „Geras baldų fabrikas“, Inovacijų ir plėtros direktorius Virginijus Brundza.
V. Brundza sako, kad, nors gamykla buvo statoma artinantis žaliavų krizei, tačiau projektuotojų ir generalinio rangovo profesionalumas, vertingos įžvalgos bei operatyvus darbas leido statybas užbaigti laiku ir išvengti reikšmingo kaštų augimo.
Praėjusių metų pavasarį statyti pradėtame baldų fabrike įdiegti pažangiausi inžineriniai sprendimai, kurie užtikrina efektyvų energijos naudojimą, tinkamą patalpų mikroklimatą ir fabriko tvarumą. Visos įrengtos sistemos turi tarpusavio sąsajas ir skaitmeninį centralizuotą valdymą. Modernios patalpos šildomos efektyvių spindulinių plokščių pagalba. Iš viso gamykloje tokių plokščių, kurių kiekvienos ilgis 6 m, įrengta beveik 300.
Beveik pusės kilometro ilgio pastate iš viso sumontuota daugiau nei 30 km įvairaus diametro vamzdžių ir daugiau kaip 80 km elektros kabelių. Pastato fasadai sumontuoti iš aplinkos poveikiui itin atsparių plokščių. Ant viso pastato stogo numatyta įrengti saulės jėgainę, kuri fabriko reikmėms generuos žaliąją elektros energiją.
Anot „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago, fabrikas suprojektuotas ir pastatytas taikant skaitmeninės statybos BIM modelį ir LEAN metodus, kurie užtikrino aukštą statybos darbų efektyvumą. Įgyvendinant projektą pasitelkti netgi dronai, kurie kartu su specialia programine įranga padėjo matuoti žemės darbų kiekį.
Pastatą suprojektavo architektas Tomas Kriaučiūnas su UAB „Kita kryptis“ komanda. Pastato projektavimo koordinavimu ir statybos darbų technine priežiūra rūpinosi UAB „Baltijos Biuras“.
