Prieš tris dešimtmečius į stadiono statybas Vilniuje investuota daugiau kaip 100 mln. litų, iš tų investicijų dabar lieka susmulkintas betono laužas. Vis dėlto net ir kadaise užkonservuotus betono griaučius šiuo metu sutvarkyti ypač sunku, nes žaliavos pabrango ir dar brangsta.
„Nacionalinio stadiono įkainiai buvo skaičiuoti esant vienoms kainoms, pavyzdžiui, kuro įkainis padidėjo 50 proc. – tai turi įtakos. Kaip matote, pas mus didžioji įdirbio dalis yra technika, kuri naudoja kurą“, – sako bendrovės „Vilniaus BDT“ darbų vadovas Arnoldas Stankus.
Keičiasi ir darbų trukmė. Anksčiau tikėtasi, kad nugriauti ilgą laiką riogsojusias betono ir metalo konstrukcijas užtruks keturis mėnesius, bet darbai prailgo mažiausiai trimis mėnesiais. Stadiono pamatas lieti dar nepradėtas, o savivaldybė skaičiuoja, kad maždaug 160 mln. Eur vertės projektas gali dar brangti.
„Pagal koncesijos sutartį įmanoma, kad koncesininkas ateitų su prašymu indeksuoti. Maksimali indeksavimo suma procentais yra 7 proc. Tai čia pinigais apie 7 mln. Eur. Visa kita, jeigu auganti infliacija, augančios statybos kainos, ir bus didesnės, tai tą riziką suvaldyti ir tilpti į tas kainas jau yra koncesininko atsakomybė“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Lazdynų baseinas taip pat yra nekantriai laukiamas projektas. Savivaldybė buvo pažadėjusi liepos mėnesį praverti baseino duris. Tačiau dabar apskritai vengiama pasakyti tikslią atidarymo datą.
Vienos didžiausių statybų bendrovių Lietuvoje „Panevėžio statybos trestas“ (PST) vadovas Egidijus Urbonas atsargiai kalba apie rudenį.
„Labai norėtume rugsėjį-spalį paleisti, bet šiandien dar nenorėčiau duoti tokio griežto pažado“, – sako jis.
Baseino statybų baigtumas perkopė 80 proc., atrodo, kad didelių trikdžių baigti darbus jau nėra, mat likusi tik apdaila. Bet rangovas vandens į baseiną dar leisti neskuba, nes vis pasirodo ankstesnių statybininkų paliktas brokas.
Pirminis planas buvo Lazdynų baseiną pastatyti už 22 mln. Eur. Bankrutavus rangovui kaina išaugo iki 35 mln. Eur. Pabrangus žaliavoms, kokia bus galutinė suma, išvis neaišku. Statytojas ir Vilniaus savivaldybė nesutaria dėl kainų peržiūrėjimo sutartyje.
V. Benkunskas sako, kad rangovas nesikreipė dėl sutarties indeksavimo.
„Nes tiesiog sutartyje tokios nuostatos nėra. Ir turės pabaigti darbus ta apimtimi, kuria jie yra numatyti“, – teigia vicemeras.
Tačiau PST vadovas turi kitą nuomonę.
„Mes informavome, kad dėl karo Ukrainoje, dėl didelės infliacijos tas pokytis tikrai didžiulis. Užsakovas yra informuotas, tačiau kol kas atgalinio ryšio dėl galimybės derėtis ir susitarti neturime“, – sako E. Urbonas.
Kauno stadionas taip pat vėluoja: statybų finalas iš gegužės keliasi į liepą, pasikeitė ir kaina.
„Objektas pabrango apie 1,8 mln. Eur dėl to, kad tai buvo parašyta sutartyje ir mes tą sutarties punktą ir nuostatas vykdėme. Viščiukus skaičiuojame rudenį. (…) Bet aš galvoju, kad mes į 43 mln. Eur kaip ir telpame“, – komentavo Kauno savivaldybės statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.
Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) perspėja, kad nacionaliniams projektams gali grėsti tokia pati krizė, kaip ir 1999-aisiais. Dalis itin svarbių statybų gali įstrigti ilgam.
„Yra didelė tikimybė, kad dalis projektų sustos. Akligatvis dėl elektros jungties su Lenkija. „Litgrid“ turi paskelbęs konkursą ir dabar matome, rangovas sako, kad reikia indeksuoti, sustoja projektas.
Tai ir struktūrinės lėšos. Turime atominės elektrinės uždarymo projektą, turime sustojusį oro uostą“, – komentuoja LSA prezidentas Dalius Gedvilas.
Dar vienas projektas – Nacionalinė koncertų salė – lėtai, bet juda į priekį. Statybų kol kas nematyti, nes dar rengiamas techninis projektas. Tik po jo bus skelbiamas konkursas ir ieškomas statytojas. Viešinama, kad koncertų salė kainuos 74 mln. Eur. Bet Vilniaus vicemeras abejoja, ar pavyks sutilpti į šią sumą.
„Be jokios abejonės, kad ta 75 mln. Eur paskutinį kartą įvardyta suma gali dar kisti“, – sako V. Benkunskas.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
