Pavyzdžiui, kauniečiai anksčiau skundėsi, kad gyvena nuolatinėse statybose, nes visame mieste vienas po kito taisomi keliai. Tačiau šį pavasarį pastebi, kad kelininkų gatvėse – vos vienas kitas.

„Yra tų duobių, kliūna visur“, – sako viena moteris.

„Kauniškis esu, bet nematau, kad tvarkytų jas. Pernai daugiau. Bet sutvarkė daug“, – pastebi kitas pašnekovas.

Savivaldybė neatsisako ambicijų tvarkyti miestą, nors pinigus teks skaičiuoti iš naujo.

Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis teigia, kad bus išsamiai įvertintas žaliavų brangimas.

„Iššūkių bus ir dėl brangimo. Taip, turime rangovų kreipimusis, bet yra tam tikros kainodaros taisyklės sudėliotos sutartyje.

Analizuosime tuos pabrangimus, kiekvieną atvejį pakankamai detaliai, kad jis būtų objektyvus“, – kalbėjo A. Pakalniškis.

Kauniečiai atkreipia dėmesį į mieste atsiradusį duobių lopymo būdą – vietoj asfalto vairuotojai mato betonu užlopytas vietas.

„Iki birželio mėnesio rangovai turi sutvarkyti, tą betoną pakeisti karštu asfaltbetoniu“, – komentavo A. Pakalniškis.


Vieni iš daugiausiai kelius lopančių rangovų yra „Kauno tiltai“. Bendrovės vadovas Aldas Rusevičius sako, kad nors veikti yra ką, tačiau technika stovi garaže.

„Dangos nusidėvėjusios ir joms šiandien labai reikalingas remontas. Kelio darbų, jeigu pasižiūrėtume į mūsų asfalto maišyklę, kur visada rūkdavo dūmelis, tai šiuo metu jinai stovi“, – sakė A. Rusevičius.

Jis sako, kad sumažėjo konkursų darbams atlikti, nes medžiagų kainos keičiasi savaitėmis.

Via Baltica“ nuo Marijampolės iki (Lenkijos) sienos konkursas, kuris turėtų įvykti, tiktai, deja, kol kas nėra paskelbtas. Yra „Rail Baltica“ paskelbta, tačiau konkursai atidedami, matyt, dėl tų pačių kainų, besikeičiančių iš užsakovo pusės.

Ir ties Kaunu labai aktualus, laukiame to konkurso, jis šiuo metu paskelbtas, atidėtas – dar vieno Kleboniškio tilto statyba“, – aiškino „Kauno tiltų“ vadovas.

Drastiškai pabrangus asfaltui, kurui, skaldai ir kitoms medžiagoms, kelininkai sako, kad Lietuvos keliuose darbų apimtys bus mažesnės, nei planuota.

„Tas biudžetas kuris buvo suplanuotas valstybės, patvirtintas Seimo, objektyviai turbūt yra kokius 20 proc. mažesnis, tai reiškia, kad darbų kiekis, kuris bus padarytas, yra tiek mažesnis“, – sako asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) šiemet šalyje yra suplanavusi sutvarkyti 200 km kelių. Direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius pažymi, kad dabar nepatenkinamos būklės kelių yra apie 40 proc.

„Kelių būklė ne gerėja, o blogėja, dėl to reikia nedelsiant imtis priemonių ją sustabdyti ir po truputį gerinti. Ir tuo tikslu, suderinus su Susisiekimo ministerija, yra nuspręsta didinti kelių remontui skiriamą lėšų dalį Kelių priežiūros ir plėtros programoje.

Jeigu, tarkime, anksčiau tai sudarydavo apie 20 mln. Eur, tai jau šiais metais bus apie 80 mln. Eur“, – sakė R. Lipkevičius.

Pasak jo, dabar iššūkis yra ne tik apie 20 proc. išaugusios žaliavų kainos, bet ir trūkinėjančios tiekimo grandinės, ilgėjantys medžiagų pristatymo terminai. Ieškoma alternatyvų kitose pasaulio šalyse nei iki šiol. Kiek darbų tvarkant šalies kelius gali būti atidėta, turėtų paaiškėti vasarą.

Čia galite pažiūrėti LNK video: