Ankstesniais metais kelių asfaltavimo įkarštis prasidėdavo kovo viduryje, šiemet kelininkų principas kitoks.
„Jeigu gali neasfaltuoti – neasfaltuoja, jeigu gali kažko nepirkti: metalo tiltui ir ten nebetonuoti – tai to ir nedaro“, – sako asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Beveik nevykstantys stambūs kelių darbai atkreipė ir Seimo narių dėmesį.
„Jeigu važiuotume Lietuvos keliais, tai matytume tiktai keliose vietose, kur kelininkai dirba, čia Vilnius, Kaunas, ties Vieviu dirbama. Visur kitur stovi“, – sako Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
Asfaltavimas stringa, nes Rusijai pradėjus karą Ukrainoje smarkiai pabrango visos pagrindinės žaliavos. Š. Frolenko teigia, kad smarkiai išbrangusios dujos atitinkamai sukėlė ir statybinių medžiagų kainas.
„Pagaminti asfaltą reikia dujų. Žinome, kad dujos pabrangusios, jeigu lyginsime metų laikotarpį, – septynis-aštuonis kartus. Skaldos – jeigu kalbame ne apie dolomitą, o apie granitą – pabrangusios bent kelis kartus. Bitumas, vėlgi, bent kelis kartus“, – sako Š. Frolenko.
Pasak LNK, Lietuvos automobilių kelių direkcija iki šiol nepakeitė nė vienos ir neskyrė papildomo finansavimo.
„Reikia suprasti, kad ketinimai yra geri, bet turi būti viskas procedūriškai teisingai atlikta, vadovaujantis pasirašytomis sutartimis ir Viešųjų pirkimų įstatymu“, – Seime kalbėjo Kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad teisės aktai suteikia galimybių užtikrinti projektų įgyvendinimą.
„Automobilių kelių direkcija turi įvertinti kiekvieną sutartį ir žiūrėti, kokia ten situacija. Ir tikrai, teisės aktai suteikia visas galimybes atsižvelgti ir užtikrinti, kad tie projektai būtų įgyvendinti“, – kalbėjo M. Skuodis.
Konservatorius K. Starkevičius sako, kad atsakingos institucijos turėtų pasitempti.
„Kelių direkcija ir Susisiekimo ministerija turėtų sparčiau pradėti derinti naujas sutartis, paruošti naują sutarčių formą, kurioje turi būti įvertintas žaliavų kainų kilimas“, – sako K. Starkevičius.
Problemų jau kyla ir dėl nacionalinio saugumo projektų. Lietuva stato naujus poligonus sąjungininkų kariams.
„Stovi ir mūsų įsipareigojimai, kuriuos mes turime, į poligonus kelius sutvarkyti. Viskas dabar yra sustoję, nežinioje“, – teigia K. Starkevičius.
Lygiai kaip keliai, stringa visos kitos valstybės užsakytos statybos. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad rangovai negali prisiimti finansinės naštos pabrangus žaliavoms.
„Kai kur statybos pabrango daugiau kaip 50 proc., tai įsivaizduokime: jeigu yra kelių milijonų eurų objektas, tai negali rangovas – ne bankas, – jis neturi išteklių“, – sako D. Gedvilas.
Vienos didžiausių Lietuvoje statybų bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ (PST) generalinis direktorius Egidijus Urbonas nemano, kad dabartinė padėtis patenkinama.
„Dabar išeina, kad privatus verslas turi finansuoti valstybinius objektus. (...) Tai tikrai nenormali situacija“, – sako E. Urbonas.
Anot jo, kai kurias statybas valstybė vis dar finansuoja pagal kainas, kurios buvo prieš metus ar pusantrų.
„Šiandien, 2022 metų balandžio pabaigoje, vykdome užsakymus, kurių kainos buvo skaičiuotos 2020 metais, dalinai – 2021 metų pradžioje. Tai reiškia, pokyčiai tikrai yra dideli“, – sako PST vadovas.
Statybų bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas taip pat atkreipia dėmesį, kad sutarčių pasirašymas dabar gali būti nuostolingas.
„Rinkos dalyviai mato, kad rašyti sutartis šiandien yra nuostolinga ir tai yra ne vienas milijonas nuostolių. Tai paprasčiau nesirašyti tokios sutarties“, – salė K. Vanagas.
Anot verslo, kai paprašoma įvertinti didėjančias kainas, pasiūloma aiškintis teismuose.
„Netgi numatyti indeksavimai sunkiai yra išreikalaujami, išieškomi. Tenka kreiptis pagalbos į teisininkus, nes geranoriškumo iš užsakovo tikrai trūksta“, – kalba „Panevėžio statybos tresto“ vadovas E. Urbonas.
Jau vykstančios statybos lėtėja, o naujos tiesiog nepradedamos. Buvo ne vienas kelių ir pastatų konkursas, kuriame neatsirado nė vienos dalyvauti norinčios įmonės.
„Tikrai yra, net ir mūsų kai kas prašė: gal galite atidėti šiek tiek konkursus, nes tiesiog kadangi rinkoje yra nestabili situacija ir kainos labai kinta“, – sako ministras M. Skuodis.
Peržiūrėti sutartis ir kompensuoti padidėjusias kainas žadama artimiausiu metu.
„Galbūt užtruko kažkiek laiko susiderinti su Viešųjų pirkimų tarnyba, o antras dalykas – yra tiesiog labai daug sutarčių. Tai galbūt čia šitoje vietoje stringa“, – žada M. Skuodis.
Čia galite peržiūrėti LNK video:
