„Ta situacija yra labai skirtinga. Viena vertus, žmonės įsivaizduoja, kad jie pabėgo iš karo ir neturi pinigų, nežino, ką daryti – tai didelė problema. Bet yra kiti žmonės, kurie irgi pabėgę iš karo, bet su didelėmis santaupomis ir netgi dabar dirba darbus.

Jei dirba tarptautinėse įmonėse ar informacinių technologijų sektoriuje, tai žmogus gyvenęs Kijeve uždirbdavo tuos pačius 3 ar 6 tūkst. eurų. Jam išsinuomoti ir gyventi Vilniuje nesudaro didelių iššūkių. Manau, verta tai atskirti.

Kita vertus, verslininkai, turtingi Ukrainos žmonės labiausiai suvažiavo į Varšuvą. Ten situacija dar kitokia nei Lietuvoje. Ten išvis nėra pasiūlos būsto nuomai. Daug žmonių tiesiog atvažiavo su santaupomis, išsivežė grynuosius ir dabar tiesiog ateina ir perka butus, namus. Atsiveža lagaminą grynų pinigų, dolerių ar eurų ir sako: aš nupirksiu, nuomotis nenoriu“, – trečiadienį laidoje „Delfi tema“ sakė jis.

Dėl to G. Germanavičius apibendrino, jog ukrainiečiams ir Lietuvoje rūpi ne tik pigus būsto nuomai segmentas. „Yra ir tikrai brangaus segmento. Labai populiarūs kelių kambarių butai, nes atvažiuoja su šeimomis“, – aiškino jis.

Gustas Germanavičius

Grindys pakilo

G. Germanavičius dar papasakojo, kad kalbant apie būsto nuomos rinką, Klaipėdoje situacija šiuo metu prasčiausia.

„Kaune ir Vilniuje pasiūlos situacija yra kitokia. Matome greitą kainų augimą. Kainų grindys pakilo per 50–100 eurų. Jei Vilniuje pigiausias būstas buvo 300 eurų, tai dabar 350 eurų. Jei Kaune buvo 250 eurų, tai dabar 300 eurų.

Kitas segmentas, kur matosi didžiausias pokytis yra trumpalaikiame apgyvendinime. Tai svečių namai, butai „Airbnb“, „Booking“. Ten matomas itin didelis užimtumas, nes kaip bežiūrėsi – ukrainiečiai ne visi ieškojo ilgalaikės nuomos variantų. Daug kas ieškojo trumpalaikio būsto, t. y. 1 ar 3 mėnesių trukmės. Jie pasiryžę mokėti gerokai daugiau už jį. Tiesiog tie NT savininkai tiesiog nėra linkę nuomoti trumpam periodui.

Trumpalaikė nuoma tampa brangesne. Tačiau nereikia rūpintis indais, patalyne – visi daiktai yra. Kitas dalykas – taip paprasčiau išsinuomoti, nes jei skambinsi per „Aruodą“, kad ieškai buto ir nekalbėsi lietuviškai... Taip daug žmonių nori padėti geranoriškai, net nemokamai užleidžia savo būstus, bet daug kas mato tai kaip riziką. Nesutinka iš principo nuomoti, o tos platformos neturi diskriminacinio elemento, nes kai darai užsakymą, tiesiog matai, kad jį gavai“, – dėstė jis.

Pašnekovas dar pastebėjo, kad jei bent dalis iš tūkstančių ukrainiečių Vilniuje pasiliks, tada jo NT rinka ir toliau smarkiai keisis.

„Pasiūlos klausimas nemanau, kad spręsis labai greitai. Per pandemiją turėjome prastą situaciją, o dabar augančios statybų, medžiagų kainos, sumažėjęs statybos darbuotojų skaičius tik dar labiau paaštrins problemą“, – sakė G. Germanavičius.

Ieva Pukelienė

Pataria sudaryti sutartį

Laidoje taip pat dalyvavusi teisininkė Ieva Pukelienė sakė, kad Lietuvoje būstą išsinuomoti norintys ukrainiečiai susiduria su įvairiomis problemomis.

„Viena jų – kalbos barjeras. Vieni kalba rusų, kiti anglų kalba. Jei yra nesusikalbėjimas, derybos toliau nevyksta. Mano rekomendacija – kreiptis į vertėjus, susirasti pažįstamą žmogų, kuris galėtų padėti.

Kita problema – būsto savininkai nuogąstauja dėl ukrainiečių mokumo. Norėčiau padrąsinti, kad ukrainiečiai turi papildomą apsaugą Lietuvoje. Karo pabėgėlio statuso teisine prasme jie neįgyja, o papildoma apsauga jiems paskiriama pagal direktyvą ir pagal Lietuvoje įgyvendinančius aktus. Pagal ją ukrainiečiai gali dirbti Lietuvoje, gauna socialines garantijas. Vaikai gali eiti į darželius, mokyklas“, – sakė ji.

Pašnekovė dar papasakojo, kad nuomos terminas yra šalių susitarimo reikalas.

„Įprasta, kad ilgalaikė nuoma yra 1 metams, tačiau iš nuomininko pusės žiūrint, galima nutraukti įspėjus prieš mėnesį. Jei jam pasikeičia planai, jis įspėja ir sutartį nutraukia. Apsisaugojimo būsto savininkams nėra – toks yra reglamentavimas.

Civilinis kodeksas leidžia sudaryti gyvenamojo būsto nuomos sutartį tarp fizinių asmenų žodžiu, bet tai sukelia daug rizikų. Pavyzdžiui, dažnas nežino, kad žodžiu sudarytą sutartį nutraukti galima tik įspėjus prieš 6 mėnesius raštu. Tai ilgas laiko terminas, todėl rekomenduotina sudaryti terminuotą sutartį.

Turtas yra sutarties objektas – viena šalis atiduoda daiktą naudojimuisi, o kita įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Todėl aptarti būtina – koks plotas, kiek kambarių. Apibrėžti, kas paliekama – infrastruktūra ar kažkokie kilnojamieji daiktai, kas naudotina toje gyvenamojoje patalpoje. Būtina aptarti nuomos mokestį, mokėjimo tvarką, depozito klausimą. Taip pat rekomenduoju fiksuoti patalpos būklę prieš įleidžiant nuomininkus, kad būtų galima fiksuoti ir išvengti ginčų, jei kažkas būtų sugadinta.

Jei leidžiama gyventi nemokamai, reikėtų sudaryti panaudos sutartį. Tiek nuomos, tiek panaudos sutarti turėtų būti su ukrainiečiais sudaroma lietuvių ir ukrainiečių arba kita jiems suprantama kalba“, – patarė I. Pukelienė.