De javu
Lietuvos verslo forume pranešimą skaitęs ekonomistas teigė, kad šiuo metu NT rinkoje vyksta labai įdomūs procesai ir jie stebimi ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje.
Jis pasakojo apie prieš dvejus metus surinktą informaciją, susijusią su Honkongu, kuri šiandien yra labai aktuali ir Lietuvai.
„Turėjome SARS epidemiją, ji buvo paplitusi visame pasaulyje, bet, ypatingai, Honkonge, ir pagrindinis principas buvo tai, kad epidemija atėjo ir praėjo, bet ekonomikos skatinimas ten užsiliko, o būsto kainos pandemijai pasibaigus pakilo 27 proc., dar kitais metais – dar beveik 20 proc. ir tik praėjus dviem metams kainos nebekilo, augimas sustojo“, – atsiminė jis.
Pasak ekonomisto, tai, ką šiuo metu matome JAV, Lietuvoje ir kitose euro zonos šalyse, galima pavadinti visišku de javu.
„Kainos kyla, jos kyla labai sparčiai. Kalbant apie euro zonos šalių vidurkį matome, kad jos jau „rauna stogą“.
Pagal santykinius rodiklius, tarkime, būsto kainų ar gyventojų pajamų santykį, ar būsto kainų ir būsto nuomos santykį mes matome, kad tie rodikliai yra rekordiškai aukštame lygyje. Jie netgi didesni nei 2006-2007 m.“, – sakė jis.
Brangiausi būstai Baltijos šalyse – Palangoje
Lietuva šiame „stogą raunančių“ kainų kontekste, kaip aiškino, taip pat pasižymi.
„Lyginant Baltijos šalių kontekstą reikia pripažinti, kad Vilniuje kainos jau, tikėtina, yra didžiausios.
Konkrečiai jas palyginti yra labai sunku dėl besiskiriančių skaičiavimo metodikų, tačiau žiūrint į kainas pardavimų skelbimuose, Vilnius, realiai, jau yra aplenkęs ir Rygą, ir Taliną, tačiau iki ES vidurkio, kitų sostinių vidurkio, mums dar trūksta apie 40 proc., tačiau reikia nepamiršti, kad labai stipriai skiriasi pajamos ir dėl to reikėtų žiūrėti į santykinius rodiklius“, – kalbėjo jis.
Kaip apibendrino, galiausiai, Vilniuje būsto įperkamumas yra prastesnis, o nuomos pajamingumas – mažesnis nei Rygoje ir Taline.
„Tai reiškia, kad Vilnius jau neturi kažkokio didelio potencialo auginti kainas, nes kitu atveju rizikuotume išbalansuoti rinką netgi lyginant su kitomis ES valstybėmis, kuriose būsto kainos jau „rauna stogą“ ir rodikliai yra istoriškai nelabai gražiai atrodantys.
Tame burbule, mūsų burbuliukas jau yra šiek tiek didesnis nei kiti“, – sakė jis.
Visgi, kaip įspėjo, NT kainų augime pabaigos dar nematyti.
„Vilnius nėra brangiausią būstą turintis Baltijos šalių miestas. Palanga įsiveržė į priekį ir aplenkė Vilnių, tačiau tam tikruose segmentuose tas kainų augimas kelia tam tikrų klausimų.
Rinkoje atsiranda labai egzotiškų pasiūlymų pirkti būstą. Tarkime, Jūrmaloje už tą pačią kainą, kaip Palangoje, gali nusipirkti triskart didesnį būstą.
O Palangoje pardavus 92 kv.m. būstą, kuris kainuoja 860 tūkst. Eur (kv.m. kaina – 9300 Eur), bent jau tiek už jį prašoma, jau gali nusipirkti namą ir Santa Barbaroje, kuris yra vienas brangiausių miestų pasaulyje ir Amerikoje“, – teigė ekonomistas ir nors aiškino, kad pats prieš Palangos kurortą nieko blogo neturintis, rinka su tokiomis aukštomis kainomis tiesiog yra testuojama, tačiau tai jau yra vienas iš burbulo indikatorių.
Jis teigė pastebintis ir tai, kad Lietuvoje butai ne tik brangsta, bet ir mažėja, todėl sklypų, namų, sodo namelių parduodama vis daugiau.
„Vyksta primiestizacija ir debutizacija“, – sakė Ž. Mauricas.
Galimas Honkongo scenarijus
Ekonomistas kalbėjo, kad jeigu Lietuva ir Vilnius išpūs savo NT kainų burbulą, gali netekti daug talentų. Pasak jo, žmonės kelsis gyventi į pigesnį būstą turinčius miestus.
„Šiuo metu pasaulyje talentų migracija didėja, JAV tai labai aiškiai matoma ir, pagrinde, gyventojai juda iš didelius mokesčius turinčių valstijų į kitas, turinčias šiltesnį klimatą“, – įspėjo jis.
Ekonomistas pabrėžė, kad Lietuvos migracijos tendencijos taip pat nėra džiuginančios.
„Pastarąjį pusmetį yra skambinamas lyg pavojaus skambutis, nes Lietuvoje turime neigiamą migracijos balansą. Žinoma, priežasčių tam gali būti daug, tai ir pandemijos suvaržymai“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie 2022-uosius jis dar kartą priminė Honkongo pavyzdį, kai po poros metų po pandemijos NT kainų kilimas aprimo.
„Manau, kad panašus scenarijus gali vystytis ir Lietuvoje, bet bendrai ekonomika šiemet neaugs taip sparčiai, kaip pernai ir augs lėčiau nei buvo tikimasi.
Kas šiemet dar skatins būsto rinką pas mus, tai tebesitęsiantis COVID naratyvas bei išpopuliarėjęs darbas iš namų“, – prognozavo ekonomistas.
Kaip pridūrė, žibalo į ugnį dar įpils ir žemos palūkanų normos.
„Jos dar išliks labai žemos. Aš esu skeptiškas ir klausimas, ar ECB išvis ryšis kelti palūkanas“, – svarstė jis.
„Bendrai galima prognozuoti, kad būsto kainų augimas šiais metais dar išliks spartus, o kitais metais, 2023-aisiais, tikimės rinkos susinormalizavimo, turėtų išaugti pasiūla, nuslūgti paklausa ir turėtume grįžti į labiau subalansuotą rinką.
Visgi, kaip bus iš tiesų, pasakyti sunku, tačiau jei neatskirs „juodoji gulbė“, panašu, turėsime Honkongo scenarijų“, – teigė jis.
