„Kalbame apie teisinę aplinką, kurioje šiandien dirba verslai, ką iš to gauna vartotojas. Pavyzdžiui, į finansų maklerius žiūrime daug rimčiau, nors jie teikia lygiai tokią pačią paslaugą.

Tuo metu čia, kai yra žmogaus didžiausia gyvenime investicija, su kuria jis turi reikalą parduodamas ar pirkdamas – atleiskite, bet ten yra visiškas chaosas. Niekas nesupranta, kokia yra atsakomybė, ką brokeris atstovauja – pirkėją, pardavėją“, – sakė jis.

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje svarstytas klausimas dėl nekilnojamojo turto brokerių veiklos reglamentavimo.

Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas iš pradžių apibendrino, kad šiuo metu NT sandorių skaičius sparčiai auga.

„Remiantis Registrų centro duomenimis, per 11 praėjusių metų mėnesių Lietuvoje iš viso registruota maždaug 150 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių, t. y. maždaug 26 proc. daugiau nei per atitinkamą laikotarpį 2020 metais.

Lietuvos NT agentūrų asociacijos duomenimis, maždaug 80 proc. šių sandorių sudaromi naudojantis brokerių paslaugomis, o iki 40 proc. veiklą vykdo galimai neskaidriai. Dėl galimai nepakankamo teisinio reguliavimo nukenčia tiek vartotojai, kurių teisinė apsauga nėra tinkamai užtikrinta, tiek valstybės biudžetas dėl negautų pajamų.

Verta atkreipti dėmesį, kad FNTT 2021 metais atliko strateginę analizę NT sektoriuje, kuri parodė, kad tik nedidelė dalis rinkoje veikiančių agentūrų, brokerių ar bendrovių vykdo pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatyme nustatytą prievolę teikti informaciją FNTT apie sandorius grynaisiais pinigais, kurių suma lygi ar viršija 15 tūkst. eurų.

Turime šešėlio dalį, turime mokesčio dalį ir turime vartotojų apsaugos dalį. Koks valstybės vaidmuo? Ar turėtume situacijos sprendimą patikėti savireguliavimui, ar valstybės vaidmuo galėtų būti šiek tiek intensyvesnis? Europos Sąjungoje praktika yra labai skirtinga“, – sakė jis.

Mykolas Majauskas

Pristatė pasiūlymus

Lietuvos nekilnojamo turto brokerių asociacijos prezidentas G. Pavilionis pristatė pasiūlymus naujo įstatymo projekto sudarymui.

„Patys brokeriai norime išsivalyti savo kiemą ir nusistatyti taisykles, pagal kurias visi gali dirbti ir uždirbti. Neįsivaizduojame utopijos, kaip Norvegijoje, kad turėsime kažkokias išskirtines teises, visgi kažkokius žingsnius reikia žengti. Mūsų manymu, dabar tinkamiausias momentas tuo užsiimti.

Pagrindinė problema, kad šiuo metu brokeriu gali tapti visiškai bet kas, išsiėmęs individualios veiklos pažymą. Gerai, jei žmogus turi tinkamas žinias, išsilavinimą, morališkai stiprų stuburą. Tada klystkeliais nenueis, dirbs tą darbą ir visi džiaugsis jo keliamu profesijos prestižu.

Realybė yra kitokia šiek tiek. Pasitaiko atvejų, kai brokeriai, tiksliau asmenys, kurie neturi aukštų moralinių standartų, bando ta profesija pasinaudoti savo tikslais. Turėdami kažkokią šešėlinę praeitį, ieško būdų, kaip pasipelnyti nelabai skaidriai“, – pasakojo jis.

Pranešėjas siūlė parengti naują įstatymo projektą, suburti darbo grupę, kurioje būtų jo asociacija, NT agentūrų asociacija, mokymo įstaigos, kuruojančios ministerijos ir pan.

„Pagrindiniai siūlymai – nustatyti kvalifikacijos, reputacijos reikalavimus. Kad negalėtų bet kas tapti NT brokeriu, t. y. finansinius ar kitus baudžiamuosius nusikaltimus atlikę asmenys negalėtų tapti brokeriais. Norėtume, kad reikalavimai būtų keliami ir agentūroms.

Taip pat reikėtų nustatyti brokerio veiklos apimtį, t. y. ką ir kada jis gali atlikti. Pavyzdžiui, būna atveju, kai brokeriai tuo pačiu metu gali verstis ir turto vertinimo veikla, o tai kertasi. Brokeris suinteresuotas kuo brangiau parduoti. Tada klausimas, ar jis tinkamai įvertins tą NT.

Galiausiai, norėtume, kad būtų nustatytas mechanizmas, kaip klientui turėtų būti atlyginama žala, jei brokeris ją padaro“, – nurodė G. Pavilionis.

Foto: Organizacijos nuotr.

Piktinosi nesąmonėmis

Savo ruožtu A. Gudanavičius atkreipė dėmesį, kad kai kalbama apie reglamentavimą, ne apie uždarymą, ribojimą, o apie tam tikrų elementarių taisyklių tvarkos sukūrimą.

„Šiai dienai turime didelį disbalansą. Nežinau, kodėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba taip labai nukreipė dėmesį, kad neva čia nedeklaruoja kažkokių sandorių – galiu pasakyti, kad tų sandorių yra labai mažai.

Niekas nekalba, kad įmonės dabar buvo nubaustos už tai, kad jos yra visa pilna apimtimi Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatyme – lygiai taip pat, kaip finansų institucijos. Tačiau jie neturi jokių įrankių, net prasmės tai daryti.

Jie buvo nubausti dėl to, kad nepadarė klientų dokumentų kopijų, kas yra pertekliniai dalykai. Notaras yra finalinė stotelė, kuri padaro visa tai. Mes verčiame brokerius užsiimti – pasakysiu tiesiai šviesiai, nevyniodamas žodžių į vatą – nesąmonėmis.

Tada baudžiame juos už tai. Čia nematome jokio perteklinio reglamentavimo, viskas čia gerai“, – posėdyje kalbėjo jis.

A. Gudanavičius dar pastebėjo, kad per brokerius ne perkama, o parduodama daug.

„Žmonės dažnai nesupranta, kieno interesus atstovauja brokeris. Reikėtų akcentus susidėlioti, kad rinkai būtų aišku. Pradėkime nuo kvalifikacinių reikalavimų.

Pavyzdžiui, vairuojant automobilį reikia teisių. Tai nereiškia, kad tik 200 žmonių gali vairuoti. Kiek nori, tiek gali vairuoti, bet turi dėliotis tam tikra tvarka. Reikėtų ir dabartinius įstatymus pasižiūrėti, kiek jie tarpusavyje susikalba“, – ragino asociacijos vadovas.

Mato šešėlį

Posėdyje taip pat dalyvavęs FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas nurodė, kad jų matomas šešėlis yra iš dviejų dalių.

„Viena yra NT vystytojai, kita – NT brokeriai. Tarp vystytojų matome šešėlinę dalį šiek tiek didesnę. Tai nelegalus darbas iš trečiųjų šalių, PVM dalykai. Kalbant apie brokerius, matome, kad jų veikla yra individuali. Taip pat yra bendrovės, kurios suteikia stogą už tam tikrą mokestį, galimybę naudotis duomenų bazėmis, biurais ir pan.

Pinigų plovimo prevencijos įstatymas nuo 2017 metų brokerius įpareigoja būti subjektais. Buvo laikas, kai atlikome mokymus, bendravome su agentūromis. Buvo pasakyta, kad iš tikrųjų toks įstatymas yra ir prievolė numatyta pilna apimtimi. Galima apie tai diskutuoti.

Taip, notarai, finansų įstaigos gali įsitikinti, galbūt brokeriams tai pertekliniai reikalavimai. Tačiau taip yra. Atlikus patikrinimą už 2019–2021 metų pirmąjį pusmetį, pamatėme, kad 26 iš 30 patikrintų agentūrų buvo nustatyti pažeidimai. Dabar vyksta posėdžiai, taikomos tam tikros poveikio priemonės – baudos, įspėjimai. Yra apskųsta ir teismui nemažai, vyksta pasirengimas tam“, – pasakojo jis.

Mindaugas Petrauskas

M. Petrauskas pridūrė, kad sektorius ir pats kalba, jog jame pinigų plovimo prevencijos klausimai nebuvo keliami.

„Tikimės, kad patikrinimas šiek tiek pajudins sektorių. Buvo šventas įsitikinimas, kad tik finansų įstaigos ir notarai yra atsakingi už pinigų plovimą. Brokeriai dažnai atstovauja ir užsienyje gyvenančius asmenis – ar jie patikrina, iš kur jo pajamos, ar teisėtos? Iš kokių šalių, dar yra sankcionuojami dalykai, politikoje dalyvaujantys asmenys ir pan.“ – vardijo FNTT atstovas.

Savo ruožtu Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovė Edita Janušienė sakė, kad visada palaiko kryptį „susitvarkykime“.

„Klausimas tik mechanizmo, koks jis būtų pats efektyviausias tam, kad reikalavimai nebūtų pertekliniai, nesudarytų įspūdžio, kad susidaro uždaras ratelis.“, – įspėjo ji.