Aplinkos ministras sako, kad geriau nei bet kokie raginimai, gyventojus renovacijai išjudins žymiai išaugusios šilumos kainos, skelbia LNK žinios.
Vaizdas iš viršutinio buto – vertas milijono, sako vilnietė Laura, daugiabutyje gyvenanti jau ne vienerius metus. Tačiau pats monolito vaizdas – niūrus. Namas nėra senas, vos 25-erių metų, bet renovacijos jau reikia.
Laura sako, kad ilgai svarstę gyventojai neseniai ryžosi – prieš kelias savaites pritarė namo atnaujinimui. Pasirinko pigesnį variantą – apšiltinti sienas, pakeisti langus, šilumos mazgą. Renovacija vidutiniškai vienam butui kainuos po 50 eurų per mėnesį, už tai teks mokėti 20 metų.
Baimių dėl tokio įsipareigojimo būta, bet išvis daugiausiai baimintasi, kad dabar sutartos kainos iki tol, kol baigsis darbai, išaugs dvigubai.
„Mus įtikino, kad nebrangs, nes yra patvirtinta pagal paskutines PVA kainas, kurios yra galiojančios, ir jomis turi vadovautis. Bet mes sutarties dar nepasirašėme, bet pasirašant bus tos kainos, kurios dabar buvo skaičiuotos“, – pasakoja Laura Nedzinskienė, daugiabučio bendrijos valdybos narė.
Gyventojai tikisi, kad darbai prasidės jau vasarą. Statybininkų atstovai – ne tokie optimistai. Pastaruoju metu ne procentais, o kartais augusios statybinės medžiagos brangs ir toliau – iki 20 proc.
„Matysime visai kitas energetinių resursų kainas, visai kitas kuro kainas. Manome, kad statybinių medžiagų kaina imli energetiniams resursams, ir esame tikri, kad statybinės medžiagos brangs“, – sako Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas.
Bet jei gyventojai ir pasiryžtų renovacijai, rasti rangovus lengva nebus. Iš pusantro tūkstančių registruotų rangovų renovacijų projektų imasi vos 100.
„Visų pirma dėl nekokybiškai paruoštų projektų ir sutarčių, kurios įpareigoja rangovus būti atsakingais už viską, ir klaidas projektuose. Tai didelė dalis rangovų pabandė vieną kitą projektą ir atsisakė“, – pažymi D. Gedvilas.
Statybininkus atbaido ir nedideli renovacijos biudžetai ir gyventojų noras viską kontroliuoti. Todėl rangovai ir daugiabučių atstovai nerealiais vadina valdžios užmojus nuo 2024 m. per metus renovuoti po 1000 daugiabučių.
„Kaip rodė pastaruoju metu patirtis ir praktika, tai trejetas šimtų namų – tikrai daug kas iš rangovų jau sudarytų sutarčių nenori tęsti ar vykdyti. Bus tikrai sunkūs metai, ir tikėtis 1000 namų, nežinau, labai didelis optimizmas“, – sako Rolandas Klimavičius, Būsto rūmų prezidentas.
„Nemanau, kad tai utopija, tiesiog gyvenimas ir šildymo kainos prives prie to“, – tikina Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Jo teigimu, sugalvota daug renovacijos skatinimo formų: nuo piniginių išmokų namo administratoriams, finansinės paramos gyventojams iki renovacijos procedūrų trumpinimo.
Daugiabučiams atnaujinti 2022 metams skirta 85 mln. eurų subsidijoms, dar 240 mln. eurų lengvatiniams kreditams.
„Sujungiam projektavimus su statybos darbais. Tie patys statybininkai, kurie turi projektavimo biurus viduje, galės ateiti, tiek susiprojektuoti, tiek pastatyti kartu. Tai sutrumpina ir įgyvendinimo laiką, ir patys atsakingi už savo klaidas. Tai tas argumentas dabar išnyks“, – svarsto S. Gentvilas.
Nuo 2005-ųjų, kai prasidėjo daugiabučių atnaujinimas, renovuota apie 4000 daugiabučių. O yra – dar 10 kartų tiek.
