Kylančios NT kainos dar labiau išryškino, kad vieniems žmonėms svarbiausia uždirbti šiandien, ir nesvarbu, kas bus rytoj, todėl jie leido sau nesilaikyti išankstinių susitarimų, o kiti net aplinkybėms klostantis nepalankiai stengiasi jų laikytis.
Save priskirčiau pastariesiems – aukojau savo pelno dalį, tačiau nė vienam namo pirkėjui, su kuriuo jau buvo sutarta, nepadidinau kainos. Kodėl? Todėl, kad pasirašydami sutartį žmonės įvertina savo finansines galimybes ir dauguma pirkėjų jau negali už tą patį turtą mokėti daugiau. Antra priežastis – kaip ateityje surinksi norinčius investuoti, jei internete apie tave bus pilna neigiamų atsiliepimų? Jei taip atsitiks, šiandieninis pliusas vėliau gali tapti kelis kartus didesniu minusu.
Taigi, iš dviejų variantų – netekti dalies pelno arba netekti klientų – pasirinkau pirmąjį. Ir tai iš dalies jau atsipirko – nors vėluojant medžiagoms ir dėl kitų priežasčių ne kartą teko atidėti galutinius namų atidavimo eksploatuoti ir perdavimo pirkėjams terminus, nė vienas neprieštaravo ir nenutraukė sutarties. Tačiau teko iš naujo apsvarstyti plėtros planus – ar dirbti, ar stebėti rinką, nes bankai pamažu didina pradinį įnašą ir iš pradžių buvo neaišku, kiek bus galinčių pirkti NT.
Apie šią dilemą anksčiau rašiau ir žurnale „Investuok“, bet kai pradėjo kilti kainos, matyt, baimindamiesi dar didesnio jų augimo, žmonės pradėjo desperatiškai pirkti būstus. Be to, uždaryti mažose erdvėse jie pajuto poreikį gyventi erdviau, turėti darbo kambarį, todėl ėmė augti gyvenamųjų namų ir kotedžų poreikis. Dėl to, nors paprastai dirbu su įvairių segmentų NT, pastaruoju metu mano prioritetas buvo individualių gyvenamųjų namų statyba ir pardavimas.
Rinka pradeda trauktis
Bet rinka jau pradeda trauktis. Pirkėjų aktyvumas nesumažėjo, tačiau išaugus kainoms didesnės erdvės poreikį riboja pirkėjų finansinės galimybės. Ne vienas klientas šiemet ilgai svarstė, ar pirkti brangesnį, pavyzdžiui, 130 kv. m namą su garažu, ar pigesnį 120 kv. m ir be garažo, nes vienu atveju jis turi 20 proc. būsto kainos siekiantį pradinį įnašą, o kitu 35–40 proc.
Turėjau kelis mažesnius, apie 100 kv. m, namus, kurie prieš porą metų mažai ką domino, o šiemet kaip tik tokių pirkėjai labiausiai norėjo. Jie grįžta prie tokio namo ploto, kokio pageidavo prieš 3–4 metus, nes už tą pačią sumą įperka mažiau. Todėl prieš porą metų stačiau namus, kurių svetainė su virtuve būdavo 45–50 kv. m, o dabar 45–40 kv. m.
Didysis kainų kilimas, manau, jau irgi pasibaigė – kitais metais būsto kainos gali kilti 4,5–5 proc. Bet pirkėjų bus, nes į rinką jau grįžta tie, kurie dirba per karantiną uždarytuose sektoriuose, buvo išleisti į prastovas ir negavo iš banko paskolos. Pavyzdžiui, vienas mano klientas, dirbantis aviacijos srityje, dėl to turėjo atsisakyti pirkti namą.
Buvo dar keli klientai, su kuriais sustabdėme sutartis, bet dabar jas jau atnaujinome, nes jie jau dirba. Bet daug priklauso ir nuo Lietuvos banko – ar jis nuspręs didinti minimalią pradinio įnašo sumą, ar įves dar kokių nors papildomų apribojimų, taip pat nuo paskolas suteikiančių komercinių bankų sprendimų, nes dauguma žmonių turi 20–25 proc. perkamo būsto kainos dydžio pradinį įnašą, o visą sumą turi nedaug pirkėjų.
Žurnalas „Investok“ daug kalba apie tai, kaip apsisaugoti nuo infliacijos, bet štai kitas dalykas – ar augant infliacijai ir dėl neaiškios ekonominės situacijos pasaulyje daug kas ryšis imti vidutiniškai 150–180 tūkst. eurų paskolą individualiam namui, kurią atidavinės 25–30 metų? Ar jie įsitikinę, kad visą gyvenimą gaus pakankamai didelį atlyginimą?
Nepamirškite infrastruktūros
Kokio dydžio namus statysiu kitais metais, ir aš dar nesu apsisprendęs, o tiems, kurie norėtų tai daryti, patariu nepirkti sklypo plyno lauko investiciniuose projektuose. Ir dabar tokiose vietose namus parduoti nelengva, o jei rinka sušlubuos, bus dar sudėtingiau. Labai svarbu, kad būtų atvestos komunikacijos. Miestas neleidžia statyti vietinių įrengimų, reikalauja, kad būtų jungiamasi prie centralizuotų tinklų, bet jei teks pačiam atsivesti vandentiekį, kanalizaciją, elektrą, o gal ir dujas bei kelią nutiesti – bus labai brangu. Skaičiuojama, kad investicija apsimoka, jei komunikacijos iki sklypo ribos, kuriame stovės vienas namas, kainuoja 15–20 tūkst. eurų, o vienam namui kvartale 10–12 tūkst. eurų.
Kelias vienam namui gali kainuoti 10–12 tūkst. eurų – jei daugiau, tai pernelyg padidins namo kainą arba jūs nieko neuždirbsite. Net jei gatvėje šalia sklypo atvestos komunikacijos, reikia pasidomėti, ar bus galima prie jų prisijungti – gal toje gyvenvietėje tinklai taip apkrauti, kad prisijungti jau neužtenka pajėgumų? O jei už komunikacijų atvedimą jau sumokėjo kitas privatus investuotojas, norint prisijungti reikės jo sutikimo. Ir, be abejo, jis paprašys sumokėti dalį investuotos sumos, todėl reikia pasidomėti ir kaina.
Apie būstą nuomai rašoma kiekviename žurnalo „Investuok“ numeryje, bet ar ne per vėlu? Visgi manau, kad investuoti į būstą nuomai, ypač didžiuosiuose miestuose, vis dar apsimoka, nes nuomojamų būstų trūksta. Mes įsivaizduojame, kad vienam nuomininkui išėjus kitas turi atsirasti per kelias dienas, bet pasaulyje įprasta, kad nuomininko ieškoma iki 2 mėnesių. Taigi, nuomoti neapsimokės tada, kai naujo nuomininko teks laukti 2–3 mėnesius.
Kita vertus, kadangi laikyti pinigus banke neapsimoka, geriau investuoti juos į NT. Taip apsaugosite santaupas nuo nuvertėjimo. Turtas dar šiek tiek pabrangs, o jei nuomosite – uždirbsite ir iš nuomos. Taigi, grąža tikrai bus didesnė nei 0 proc. Tačiau nepatarčiau įsigyti nuomai prabangų būstą. Geriausia rinktis tokį, kuris turi didesnę paklausą.
Ar NT artimiausiu metu gali pigti? Neįžvelgiu jokių priežasčių, dėl kurių didžiuosiuose miestuose taip galėtų nutikti. Bet ir tokio staigaus, didelio brangimo jau neturėtų būti – jis gali sustoti atsikvėpti, kol žmonės prisijaukins naujas kainas ir patys prie jų pripras.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Gruodžio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
Numerio tema – naujas NT kainų lygis – 20 % per metus. Metų pradžiojeekspertai buvo itin atsargūs – esą praėjusių metų rekordus keis santūrus augimas, tačiau dabar matome, kad šiemet atsargiu optimizmu nė nekvepėjo – krito net senieji prieškriziniai kainų rekordai. Analizuojame situaciją ir kitų metų perspektyvas.
Požiūryje – kalbiname Lietuvos banko valdybos narį Marių Jurgilą – apie į rinkas tebeplūstančius pinigus, investuotojų elgseną ir žinoma, ko p. Mariaus nuomone galėtume sulaukti sekančiais metais, t.p. kokios strategijos šiuo metu laikosi jis pats.
Tendencijose – gruodžio numeryje, kaip visuomet gruodį, suskaičiavome kiek metų bėgyje žurnalas „Investuok“ buvo teisus ir kiek klydo. Džiugu, kad dažniau rašė teisingus bei naudingus patarimus.
Rubrikoje Vertybinių popierių birža: nagrinėjame gerai žinomų investuotojų portfelių pokyčius per pastarąjį ketvirtį. Paskelbus naujus duomenis, jie visuomet susilaukia didelio atgarsio ir susidomėjimo, be to, gali būti geras idėjų šaltinis. Taip pat vertiname IPO – pirminių viešų platinimų biržose rinką – besibaigiantys metai buvo rekordiniai pagal pritrauktas investicijas, tačiau, ar nežiūrint euforijos, vis dar įmanoma uždirbti, bent jau panašiai kaip kad buvo 2020 metais? „Virusinėse investicijose“ – vertiname kaip žaidimą pakeis antivirusinės piliulės nuo COVID-19 – nagrinėjame pagrindinių „virusinių“ įmonių perspektyvas vėl naujoje aplinkoje.
Nekilnojamojo turto rubrikoje šalia numerio temos, pateikiame ir kitų NT įžvalgų – „brangimas turėtų sustoti, kol žmonės prisijaukins naujas kainas ir patys prie jų pripras“, – viename iš numerio NT straipsnių sako patyręs investuotojas J.Šefleris. Taip pat – kodėl namas šiuo metu gali atrodyti patrauklesnė investicija nei butas.
Sektoriuose – ne visiems nutrūkęs tiekimas blogai. Kaip būdavo per visas krizes, taip ir šį kartą, yra kas iš jos laimi, šiuo atveju laimėtojai – krovinių gabenimo industrija, kuri nespėja didinti kainų ir vykdyti paklausos – ar dar ne per vėlu galvoti apie investicijas į šio sektoriaus įmones?
Investuotojo dienoraštyje – penkios prognozės 2022 metams ir kodėl viena pagrindinių kitų metų temų gali būti nuolat brangstantis maistas. Kodėl dėl to gali kilti maisto krizė ir net geopolitiniai neramumai?
Alternatyvios investicijos – kiek galima uždirbti iš grožio. Ką labiau verta įsigyti XVIII a. blusų gaudyklę ar art deko porceliano indą? Ką vertinti jei traukia antikvariatai? Kas svarbiau: amžius, grožis, buvę šeimininkai?
Įžvalgose – apie tai, kad vis daugiau argumentų renka vertės strategija, kodėl dabar ypač svarbu investicinių objektų supratimas ir kodėl stipresni įmonių balansai netolimoje ateityje turėtų laimėti prieš didelius užmojus ateityje turinčias bendroves. O profesorius R.Jasinavičius savo straipsnyje dėsto visai kitos plotmės mintis – kodėl pats vertingiausias investicinis projektas mums turėtų būti visavertė šeima.
Ir dar: komentarai, patarimai, interviu, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu
