Nekilnojamojo turto plėtojimo bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis įsitikinęs, kad reikia didinti būsto pasiūlą, vengti naujų mokesčių ir siekti pažaboti biurokratiją.

Nekilnojamojo turto (NT) analitikas Arnoldas Antanavičius ragina atidžiau prižiūrėti spekuliaciniais tikslais sudaromus sandorius.

Nutolę nuo idealaus protingumo

Analitikas pažymi, kad kainos iš tiesų būna „geros, protingos“, tačiau dabar jos tokios neatrodo.

„Protingumas kainos turėtų būti per gyventojų pajamas žiūrint. Šiaip yra skaičiuojama, kad vidutinį atlyginimą, vidutines pajamas uždirbanti šeima, per metus sugeneruojanti, tarkime, apie 15 tūkst. eurų, jeigu Vilniaus atlyginimas, tai ji turėtų įpirkti būstą su penkerių, maksimum šešerių metų savo pajamų dydžiu, tai čia kalbame apie 75-90 tūkst. eurų. Kitaip sakant, prie vidutinių pajamų vidutinis būstas turi kainuoti maždaug tiek“, – Žinių radijui sakė A. Antanavičius.

Arnoldas Antanavičius

Jis skaičiuoja, kad šiuo metu naujos statybos, dviejų ar trijų kambarių įrengtas būstas jaunai šeimai kainuotų jau per 100 tūkst. eurų, o jeigu arčiau sostinės centro, tai kaina gali pasiekti ir 150 tūkst. eurų.

„Vadinasi, nuo tokio idealaus protingumo mes esame kažkur du kartus toliau, negu turėtumėme būti. Bet tai, be abejo, yra pasekmė tos pinigų politikos, pigių paskolų, galimybės lengvai gauti tuos pinigus. Visa tai labai stipriai pakoregavo situaciją ir mes dabar turime tuos kitus santykius“, – aiškino analitikas.

Jis išsakė kritikos ir kai kuriems pirkėjams, kurie sutinka su neproporcingai aukšta kaina ir rinkoje sukuria precedentą, skatinantį tolesnį NT brangimą.

A. Avulis įsitikinęs, kad kainą nustato pasiūlos ir paklausos santykis. Anot jo, dabar Vilniuje būsto pasiūla yra palyginti maža ir jeigu būtų mažinami biurokratiniai ribojimai, situacija taptų geresnė.

„Šiandien rinkoje, bent jau Vilniaus rinkoje, naujo būsto pasiūla yra pati mažiausia per pastaruosius septynerius metus ir tai, aišku, indikuoja ne tai, kad nėra norinčių juos statyti ar neturinčių pinigų. Yra investuotojų. Tiesiog yra susiklosčiusios tokios sąlygos šiandien, kad biurokratai yra ženkliai geresnėje, stipresnėje pozicijoje. Gauti statybos leidimus yra be galo sudėtinga ir sunku“, – sakė A. Avulis.

Arvydas Avulis

„Tada galima išeiti su bet kokiu būstu, jį paskelbti, kad jis yra geras ir pardavinėti už netgi kvailas kainas. Mano nuomone, geriausias sprendimas ir išeitis – tai didinti pasiūlą. Norinčių statyti, galimybių Vilniuje yra tikrai labai labai daug“, – kalbėjo „Hanner“ valdybos pirmininkas.

Pasak jo, prieš metus ar pusantrų, Vilniuje naujos statybos būsto pasiūla buvo perkopusi 5 tūkst. butų, dabar pasiūla yra mažiau negu 3 tūkst. būtų.

A. Avulis: toks infliacijos lygis nesveikas

A. Antanavičius sako, kad būsto kainų kilimas spartus, o stiprus yra ir žmonių noras pirkti. Pasak jo, analizuojant priežastis galima sakyti, kad tai yra „šalutinis pandemijos valdymo efektas“, kai 2020 metais buvo paskelbtas karantinas, „buvo nemažai panikos“, nuspręsta gaivinti ekonomiką, subsidijuoti, skolintis.

„Centriniai bankai atpalaidavo savo spausdinimo pajėgumus, ir visa tai sukėlė pas žmones baimę, kad pinigai nuvertės, kad bus didelė infliacija. Infliacija jau išsipildė, kažkuria prasme pinigų nuvertėjimas irgi, atrodo, kad pildosi tas lūkestis. Tai natūralu, kad tada žmonės bėga ten, kur gali jaustis saugesni ir nekilnojamasis turtas jiems atrodo, kad yra ta turto klasė, kur verta nusipirkti ir apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo“, – sakė A. Antanavičius.

„Bet dar tuo pačiu matome, kad dėl to didelio paskolų tempo kažkas netgi susigundo iš to uždirbti, nes tiki, kad kainos kils“, – aiškino jis.

A. Avulis mano, iššūkis kyla būtent vystytojams, nes statybos darbų, medžiagų kainos augo ir auga greičiau nei būsto kainos. Savo ruožtu, būstas brangsta dėl įvairių priežasčių.

„Pakankamai didelė biurokratija, dėl kurios ypač sunku dabar gauti statybos leidimus. Kita priežastis, kuri privertė didinti kainas, – brango žaliavos: plienas, mediena, polistirolas ir visos jos turi didelę įtaką statybos kainoms. Tai statybos kainos per metus, mes skaičiuojame, augo vidutiniškai apie 30 proc., o nekilnojamojo turto kainos šiandien pakilusios apie 22 proc.“, – dėstė A. Avulis.

Būsto nuvertėjimas
Foto: Shutterstock

Verslininkas įsitikinęs, kad Lietuvoje pasiektas lygis, kai „nebemadinga nedidinti kainų“ ir jas didina visi, kurie gali.

„Reikėtų tiek politikams, tiek vyriausybei žiūrėti į tą didžiausią Europos Sąjungoje infliaciją, visi jau čia bando mus pripratinti, kad ji bus dviženklė. Tai tikrai yra nesveika jokiai ekonomikai, juo labiau Lietuvos. Jeigu nesustabdysime (...), tai galime čia kiek norime sakyti, kad atlyginimai didėja, bet jeigu kainos tiek pat padidėja, kiek ir atlyginimai (...) tai akivaizdu, kad dalis visuomenė bus tikrai labai nepatenkinta“, – kalbėjo jis.

Prognozėse paguodos nedaug

A. Antanavičius sako, kad 6-12 mėnesių perspektyvoje kardinalių pokyčių turbūt neįvyks, rinka bus aktyvi, kainų kilimas toliau bus matomas.

Anot jo, planuojamas NT mokesčio išplėtimas turėtų vėsinti rinką, tačiau „vėl kažkas gali bandyti įžvelgti, kad dėl to galbūt kainos turėtų didėti“. Jis sutiko, jog pasiūlos didinimas galėtų būti stabilizuojantis veiksnys, tačiau to perspektyvos neaiškios.

„Matau vietos tam tikros paklausos suvaldymui. Tai yra ta spekuliacinė paklausa, kuri šiandien labai stipriai kaitina rinką, ji turėtų būti labiau matoma ir į ją turėtų būti labiau reaguojama. Žmonės, kurie perka po antrą, penktą, dešimtą būstą, jie perka ne sau, ne gyvenimui, o tikslui uždirbti nuo kainos pakilimo, galbūt investuoti nuomai, bet tai jau yra toks labiau verslas ir jis apsunkina gyvenimą pirmo būsto pirkėjams“, – sakė analitikas.

„Yra užsienyje pavyzdžių, ta pati Didžioji Britanija, kur man atrodo, jų praktika tikrai labai nebloga: ne pirmo būsto pirkėjai turi susimokėti nuo 2 iki 12 proc. sandorio mokestį priklausomai nuo pirkinio sumos. Tai irgi jau veikia kaip vėsinantis veiksnys“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, centriniai bankai bus priversti reaguoti į infliaciją, kelti palūkanų normas.

„Apie Europą galbūt dar nėra kalba apie kitus metus, galbūt tai yra 2023 metų horizonte, bet perspektyvoje mes jau einame į kylančių palūkanų aplinką ir ta žemų palūkanų, pigių pinigų aplinka baigėsi“, – sakė jis.

A. Avulis teigė, kad apmokestinti, uždrausti nėra patys geriausi sprendimai ir jeigu žmonės nori pirkti butą, tai šitaip elgiasi iš poreikio, o ne iš neturėjo, kur dėti pinigus.

„Nemanau, kad reikia apsunkinti būsto įsigijimą, aš manau, kad reikia didinti pasiūlą. Didinant pasiūlą kyla gyvenimo gerovė. Jeigu didiname mokesčius, tai gyvenimo gerovė gal vienam kitam ir pagerėja, bet didžiajai daliai visuomenės – tikrai ne“, – sakė A. Avulis.

Kartu jis perspėjo, jog nuo kitų metų kovo 1 dienos įsigaliojančios žemės įstatymo pataisos turės įtakos būsto kainoms.

„Akivaizdu, kad palaipsniui tas mokestis per visus kitus metus – ne iš karto kovo 1 dieną – pajausime tą mokestį, nes dalis projektų pradėta, vystoma, o dalis bus antroje metų pusėje, kur pradėti projektai. Matyt, jie koreguos savo kainas ir aišku, kad vėlgi brangins būstą“, – kalbėjo verslininkas.

„Kitais metais, matyt, kad išgyvensime dar vieną nekilnojamojo turto kainų šuoliuką, bet ilgesnėje perspektyvoje, manau, kad tai nusistovės, stabilizuosis ir vėl grįšime į tokią būseną, kaip buvo prieš dvejus trejus metus“, – konstatavo jis.