Už atitinkamas teisės akto pataisas balsavo 115 Seimo narių, susilaikė 4 parlamentarai.
Priimtais pakeitimais nuspręsta nustatyti, kad šeimos, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, galės pretenduoti į socialinio būsto nuomą be eilės. Tokiu būdu tikimasi sudaryti prielaidas užtikrinti būsto prieinamumą vieniems iš dažniausiai skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje atsiduriantiems asmenims.
Kaip teigia pasiūlymo iniciatoriai, iki šiol šeimos, kuriose motina, tėvas ar globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar kelis vaikus, tokio palengvinimo neturėjo ir priklausomai nuo gyvenamosios vietos savivaldybės būsto jiems vidutiniškai tekdavo laukti 6 metus.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pažymėjo, kad skurdas tarp vienišų asmenų yra vienas didžiausių ir nereikėtų priešinti tarpusavyje įvairių socialinių grupių, kurios patiria sunkumus.
Pataisomis taip pat nutarta padidinti šiuo metu galiojančias metines pajamų ir turto dydžių ribas iki 35 ir 50 proc. (vietoj 25 proc.), kurios leis asmenims (šeimoms) išsaugoti teisę į socialinį būstą. Viršijus leistinas pajamų ir turto dydžių ribas, socialinis būstas labiausiai pažeidžiamoms tikslinėms grupėms, pavyzdžiui, žmonėms, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties yra likę 5 ar mažiau metų, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, privalės būti nuomojamas toliau kaip savivaldybės būstas.
Šiuo metu savivaldybės būstas dažniausiai nuomojamas rinkos kaina, išskyrus savivaldybės nustatytas išimtis. Pagal priimtus įstatymo pakeitimus, savivaldybės būsto nuomos kaina tam tikroms grupėms – neįgaliesiems, šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ar šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, tremtiniams – privalės būti ne didesnė kaip 20 proc. socialinio būsto nuomos kainos.
Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino, susijusių su užkrečiamų ligų plitimu, metu, viršijus metinius pajamų ir turto dydžius, asmenys ir šeimos, turintys teisę į socialinio būsto nuomą, iš laukiančiųjų socialinio būsto sąrašo nebus išbraukiami, taip pat socialinio būsto nuomos sutartis negalės būti nutraukiama.
Be to, sutarta įtvirtinti savivaldybių pareigą asmenims ir šeimoms, įrašytiems į laukiančiųjų socialinio būsto nuomos, sąrašą, taip pat nuomojantiems socialinį būstą, planuoti pagalbą, siekiant skatinti šių asmenų ir šeimų socialinį ir ekonominį aktyvumą ir savarankiškumą pagal jų poreikius ir galimybes. Savivaldybės turės organizuoti pagalbą laukiantiems socialinio būsto, padedant jiems gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.
Priimti pakeitimai leis aiškiau sureguliuoti lengvatines savivaldybės būsto pardavimo kainos nustatymo sąlygas tam tikroms tikslinėms asmenų grupėms, pavyzdžiui, tremtiniams, politiniams kaliniams.
Naujomis nuostatomis nuspręsta didinti subsidijų dydžius nuo 15 iki 30 proc. (vietoj 10 ir 20 proc.) valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti šių kreditų gavėjams. Tai aktualu nepasiturinčioms jaunoms šeimoms, taip pat neįgaliesiems, šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, jau suaugusiems, bet praeityje be tėvų globos likusiems asmenims.
2020 m. duomenimis, socialinio būsto nuomos laukė 9 tūkst. 195 šeimos, 18 tūkst. 292 šeimos nariai. Vidutinė socialinio būsto nuomos laukimo trukmė sudarė 6 metus, socialinį būstą nuomojosi 11 tūkst. 416 asmenų (šeimų).
Šiems įstatymo pokyčiams įgyvendinti 2022 m. papildomai reikės apie 8,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
