Privatizuojami galėtų būti miškai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, taip pat kai ribojasi su dirbama žeme arba yra maži, iki 10 hektarų, neturi privažiavimo kelių, ekonomiškai jų valdymas ateityje būtų nenaudingas valstybei, jie neperduodami miškų urėdijai arba ji tokių sklypų atsisako.

Seimas praėjusią savaitę priėmė svarstyti tai numatantį Miškų įstatymo pakeitimą, parengtą Lietuvos regionų frakcijos atstovo Remigijaus Žemaitaičio: už balsavo 61 parlamentaras, prieš – 22, susilaikė 29.

„Dažniausiai tai yra pusiau beverčiai miškai, lapuočiai, juodalksniai, baltalksniai, drebulynai, beržynai. Tokių miškų mes turime, plius urėdijos tokius miškus atsisako priimti, nes prie jų privažiuoti pakankamai toli ir ūkiškai prižiūrėti jų neapsimoka. Tai siūlyčiau tokius miškus aukciono būdu privatizuoti. (...) Nusipirktų ir tokiu atveju dalį tų miškų atsodintų, prasidėtų ūkininkavimas ir valstybė iš to gautų gana daug į biudžetą pinigų“, – Seime pristatydamas pataisas kalbėjo parlamentaras.

R. Žemaitaitis įsitikinęs, kad pataisos „prisidėtų prie biokuro kainų mažinimo“.

„Žmonės, kurie privatizuos tuos miškelius aukciono būdu, galės juos įsigyti, kad į rinką pateikti bevertės medienos, kuri būtent tinkama čipsų gamybai“, – aiškino parlamentaras.

Pasak jo, dabar tokie miškai yra neapskaityti, neapmokestinti, neeksploatuojami. Tokių miškų gali būti apie 100 tūkst. hektarų.

„Aišku, reikėtų daryti platesnę inventorizaciją. Vertinant kovo ir vasario mėnesių skelbtų aukcionų kainas, papildomai į biudžetą gali būti gauta apie 200 mln. eurų pajamų“, – teigė R. Žemaitaitis.

Savo ruožtu Biudžeto ir finansų komitete dirbantis Andrius Palionis priminė, kad daugelis siūlomų išparduoti miškų yra iš tų sklypų, kurie buvo palikti kompensuoti gyventojams už grąžinamą dirbamą žemę tais atvejais, kai buvo atsisakoma mažų piniginių kompensacijų, siūlomų nesant galimybės skirti žemės.

„Natūralu, kad tie miškai nebuvo patraukliausiose vietose ir labai nedidelė dalis buvo pasirinkta“, – tvirtino A. Palionis.

Jo teigimu, žemės reforma jau yra baigta, likusios tik kelios savivaldybės, kur gyventojams neatstatyta nuosavybė, todėl nedidelius miškų plotus jau būtų galima privatizuoti.

„Valstiečiui“ Arvydui Nekrošiui suabejojus, ar atsiras pirkėjas, kuris norėtų tokius nedidelius ir nepatogius ruožus įsigyti, R. Žemaitaitis pabrėžė, kad įsigyti galėtų gretimos dirbamo sklypo savininkas.

„Gali būti toks variantas, kad žmogus, kuris turi šalia miško, irgi yra gal hektaras, ar penki, galėtų nusipirkti. Tai parodys rinka, ar yra poreikis. O kad poreikis tikrai yra ir kas besiriboja su tuo miškiuku, tai tikrai atsiras“, – svarstė R. Žemaitaitis.

Siūlomi pakeitimai į Seimo posėdžių salę grįš pavasarį.