„Aš balsavau už mažesnį, bet dauguma visgi nusprendė 75 proc. mokestį. Aš balsavau už penkiasdešimties“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį atskleidė S. Gentvilas.

Vis dėlto ministras pažymi, kad įstatymo pataisos leis efektyviau miestuose vykdyti apleistų valstybei priklausančių pramoninės paskirties sklypų konversiją į gyventojų poreikius atitinkančios paskirties teritorijas ir taip mažinti miestų plėtrą į plotį.

Anot jo, iki šiol tokių teritorijų paskirtis negalėjo būti pakeista.

„Iki šiol nebuvo tvarkos, kaip galima pakeisti (žemės paskirtį – ELTA) iš gamybinės žemės į gyvenamąją paskirtį. Todėl pro adatos skylutę pralįsdavo tie, kurie „suformindavo“, kad gyvenamieji namai iš tikrųjų yra komercinis turtas, pastatydavo tai, kas neatitinka standartų, ir gyvendavome paralelioje visuomenėje arba iš viso nevykdavo ta konversija ir pakeitimas“, – teigė ministras.

„Ką tik Seimas priėmė sprendimus, uždėjo mokestį, kad keičiant paskirtį, didinant užstatymą yra susimokama už tai, kad tai jau leidžiama daryti. Nes kitu atveju, kai tu negali pastatyti mieste, pakeisti paskirties, tu tada kraustaisi į užmiestį“, – pastebėjo jis.

S. Gentvilo teigimu, naujosios pataisos prisidės ir prie žaliojo kurso įgyvendinimo.

Seimas praėjusį ketvirtadienį iš trečio karto pritarė pataisoms, kuriomis apmokestinama NT plėtra valstybės nuomojamoje žemėje – nuo kitų metų kovo NT plėtotojai už tai mokės 75 proc. sklypo vertės.

Priimtomis Žemės įstatymo pataisomis numatoma nuo 2022 m. kovo 1 d. apmokestinti valstybinėje žemėje vykdomą NT plėtrą – jei valstybei priklausančiame sklype būtų statomi nauji pastatai ar atliekama esamų rekonstrukcija, į šalies biudžetą reiktų sumokėti iki 75 proc. vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės.

Vienkartinį mokestį statytojai turėtų susimokėti ir keičiant išsinuomoto sklypo paskirtį, pavyzdžiui, norint apleisto pramoninio objekto vietoje statyti daugiabučius namus.

Grupė parlamentarų pateikė pasiūlymą nustatyti ne didesnį kaip 50 proc. apmokestinimą. Tam Seimo nariai nepritarė.

Pakeitimams besipriešinęs NT verslas jau anksčiau įspėjo, kad apkrovus plėtotojus didesne mokestine našta, kiltų NT burbulo rizika, pastebimai išaugtų būsto kainos. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus, mokestis galėtų siekti ir iki 105 proc. sklypo vertės, o žemės kaina sudaro iki penktadalio viso NT projekto vertės, tad neišvengiamai kiltų būsto kainos vartotojams.

Jo skaičiavimais, dėl to 50 kv. m butas Vilniuje galėtų brangti iki 15–20 tūkst. eurų.

Siūlomą rinkliavą verslas vadina neadekvačia ir nesąžininga – pataisų kritikai pažymi, kad mokestis yra per didelis, įsigaliotų per anksti, taip pat esą brangtų ir parengti, bet dar nepradėti statyti projektai.