„Vidutinis būstas Vilniuje gali pabrangti 15–20 tūkst. eurų, jei mokestis būtų taikomas pilna apimtimi“, – sakė jis.
Norėtų mažesnio tarifo
Apie Žemės įstatymo pakeitimų poveikį būsto kainoms M. Statulevičius antradienį kalbėjo Lietuvos banko NT konferencijoje. Tuo metu Seime jų priėmimas dar kartą atidėtas.
Siūloma, kad nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti teisę statyti išnuomotame valstybės žemės sklype, privalėtų į valstybės biudžetą sumokėti atlyginimą, kurio dydis diferencijuojamas lyginant naujai pastatytų ar rekonstruotų statinių parametrus (užstatytą žemės plotą ir statinių bendrą plotą) su buvusiais parametrais.
Pagal naujausią pasiūlymą, kai pastatu užstatytas plotas ir pastato bendrasis plotas padidėja daugiau nei 40 proc., turėtų būti sumokėta 100 proc. žemės sklypo vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu. Dar 5 proc. reikėtų sumokėti, jei būtų pakeista žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ar naudojimo būdas.
„Tai pastarųjų kelerių metų svarbiausias klausimas vystytojų darbotvarkėje – kiek kainuos sklypas, kuriame bus galima pasiūlyti būstą“, – sakė M. Statulevičius.
Jis nurodė, kad asociacijos nuomone, tarifas galėtų siekti daugiausiai 50 proc.
„Nuomojamuose sklypuose yra vystoma iki 80 proc. visų projektų. Tai tikrai absoliučiai didžioji dalis, centrinėse miestų dalyse dar daugiau. Ten yra saugomos teritorijos, kultūros paveldas ir pan. Iš nuomos irgi gaunamos pajamos. Per pastaruosius 3 metus Vilnius, Kaunas ir Klaipėda sunešė apie 32 mln. eurų valstybei į biudžetą“, – sakė asociacijos vadovas.
Tuo metu Nacionalinės žemės tarnybos vadovas Laimonas Čiakas sutiko, kad mokestis gali būti nemažas ir pabrėžė, kad tai yra politinis klausimas.
„Reikia suprasti ir tai, kad vieni plėtotojai savo verslą plėtoja įsigydami žemę, mokėdami už ją rinkos kainą. Bet yra dalis verslų, kurie būtent tokiu būdu – turėdami kažkokius statinius, bando lengvatiniu būdu plėtoti. Toje vietoje reikėtų kalbėti apie vienodas konkurencines sąlygas tarp verslų, kurie vysto verslą savo žemėje ir tų, kurie vysto verslą valstybinėje žemėje“, – pastebėjo jis.
L. Čiakas dar pridūrė, jog priėmimo stadijoje esančiame projekte yra ir kitų pakeitimų.
„Jis leidžia išjudėti iš sustingusių situacijų. Buvo daug atvejų, kai nuomos sutartys nutrauktos, begalės teismų. NŽT turi labai daug teismų, per 1,5 tūkst. ir įvairiausiais klausimais. Dalis yra susiję su tuo, kad nuomos sutartys nutrauktos. Tiesiog atsiras galimybė keisti būdą, paskirtį, statyti. Kaina, manau, bus surasta pati teisingiausia – formulė ir tarifas“, – sakė jis.
NŽT vadovas taip pat sakė, kad tikisi, jog nuosavybės teisių atkūrimas Vilniaus mieste galėtų būti užbaigtas 2022 metais. „Jau praktiškai pabaigėme“, – sakė jis.
Jautri tema
M. Statulevičius konferencijoje pakomentavo ir Finansų ministerijoje rengiamus NT mokesčio pakeitimus.
„Mokesčiai – jautri tema tiek NT vystytojams, tiek žmonėms. Labai norisi kalbėti apie tai, kiek šie pakeitimai atsilieps būsto pirkėjams – žmonėms, kurie galbūt pirmą kartą ateina į būsto rinką, siekia įsigyti savo pirmąjį būstą, finansuoti.
Iš bankų pozicijos kol kas viskas atrodo tvaru. Matome, kad ir maržos mažėja, regiono kontekste atrodome gerai, galime geromis sąlygomis finansuoti.
Kita vertus, kas laukia dar kitais metais, kai vienokia ar kitokia forma įsigalios NT mokestis gyvenamajam turtui? Priminsiu, kad jis ir dabar egzistuoja, tik galioja prabangiam NT.
Kol kas sunku pasakyti, kokį poveikį turės viena ar kita alternatyva. Norisi, kad tai neužgautų norinčių įsigyti būstą, ne vien nuomotis. Vilnius, Kaunas yra miestai, kurie auga ir kurie kviečia, o NT vystytojai, atliepdami tai, siūlo daug produktų jiems“, – dėstė jis.
