G. Šimkus nebuvo linkęs vertinti konkretaus įstatymo pakeitimų poveikio NT rinkai, tačiau, jo teigimu, tam tikra įtaka rinkoje bus juntama. Jis patikina, kad, jei įstatymas būtų priimtas, būsto kainas NT plėtotojai gali padidinti.
„Vertinant situaciją NT rinkoje, manau, kad vienoks ar kitoks poveikis būtų, bet ko nesiimčiau spręsti, kiek reikšmingas. NT dinamiką lemia daugybė veiksnių – situacija darbo, žaliavų, energijos išteklių rinkose. Dedamųjų kainoje yra pakankamai daug. Be abejonės, kai yra tokia stipri NT paklausa, jei tokios papildomos išlaidos NT plėtotojams atsirastų, jie turi tą pakankamą rinkos galią perkelti būsto pirkėjui, o tai atitinkamai atsispindėtų kainoje“, – spaudos konferencijos metu antradienį sakė G. Šimkus.
G. Šimkaus teigimu, papildomi mokestiniai ribojimai tokiu metu, kai didelės būstų paklausos rinka patenkinti negali, keltų riziką NT plėtotojams dar labiau mažinti pasiūlą.
„Tai vis tiek veiktų NT rinką ir tada, kada pasiūla norėtųsi, kad būtų didesnė. Jei prisimintume krizę, kuri buvo daugiau nei prieš dešimtmetį, buvo stipri paklausa būstui, bet problemos buvo su pasiūla dėl daugybės ribojimų. Šitoje vietoje dalis NT plėtotojų galbūt bandytų perkelti sąnaudas ant vartotojų, dalis – atsisakyti plėtoti projektus nuomojamoje žemėje, o tai vėlgi turėtų įtaką būsto pasiūlai“, – nurodė LB vadovas.
G. Šimkus taip pat pažymėjo, kad, įvedus pakeitimus, dalis NT projektų toliau būtų vystoma nenuomojamoje žemėje, o kainų už būstus ne valstybei priklausančiuose sklypuose plėtotojai kelti negalėtų. Visgi, mano LB valdybos pirmininkas, verslas galėtų pasinaudoti tokia situacija ir pakelti NT kainas net ir nevalstybinėje žemėje plėtojamiems projektams.
Buvusio Seimo nario Petro Čimbaro dar 2019 metais pateiktomis Žemės įstatymo pataisomis norima įvesti vienkartinį mokestį už nuomojamoje valstybinėje žemėje vykdomą NT plėtrą ar objektų paskirties keitimą. Pakeitę valstybiniame sklype pastatytų pastatų paskirtį ar praplėtę jų plotą, NT plėtotojai valstybei turėtų sumokėti iki 75 proc. nuomojamo sklypo vertės. Vieno iš įstatymo rengėjų, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Juozo Baublio nuomone, jei nuomotojas neperka valstybinės žemės, tačiau nori joje plėsti savo veiklą, turi atitinkamai atsilyginti valstybei.
Savo ruožtu NT verslo atstovai tvirtina, kad numatomas mokestis yra neadekvatus ir pernelyg didelis, dėl to smarkiai išaugs NT kainos, o kai kuriais atvejais plėtotojų mokamas mokestis siektų ir iki 100 proc. sklypo vertės. Pataisų kritikai taip pat pažymi, kad mokestis įsigaliotų per anksti, brangtų ir parengti, bet dar nepradėti statyti projektai.
Kalbama ir apie kylančią NT burbulo riziką – NT plėtotojų skaičiavimais, , 50 kv. m. butas Vilniuje, įvedus naująjį mokestį, galėtų brangti tarp 10–15 tūkst. ir 15–20 tūkst. eurų. Architektai pabrėžia prastėsiančią naujų pastatų kokybę, kadangi padidėjus kaštams statytojai taupytų kokybiškų medžiagų sąskaita.
Antradienį įstatymo pakeitimų priėmimas buvo atidėtas antrąkart, šįkart – ekonomikos ir inovacijų ministrės bei Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės prašymu.
„Norime išsiimti Žemės įstatymo projektą, kuris stabdys investicijas miestuose“, – lakoniškai priežastį nurodė ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Jei Seimas visgi įstatymą priims, naująjį mokestį NT plėtotojai pradėtų mokėti nuo kovo.
