Susidomėjimas būstu – aukštumose
Pranešimą J. Markevičius pradėjo nuo ekonominės apžvalgos, kuri, kaip teigė, tiesiogiai susijusi su tuo, kas vyksta pirminėje būsto rinkoje.
„Per pastaruosius 15 metų Lietuva turėjo tris rimtesnes krizes – Rusijos rublio, pasaulio finansų ir Covid-19.
Tiesa, pastaroji krizė buvo gerokai mažesnė ir trumpesnė nei buvo galima tikėtis pradžioje, o ekonomikos sutrikimai daugiau buvo techniniai, o po to sekė ekonomikos atšokimas, kuris susijęs ir su NT rinkos dinamika.
Būtent pirminio NT rinkoje vaizdas buvo labai panašus, kaip ekonomikoje.
Pandemijos pradžioje turėjome rinkos susitraukimą, gegužę turėjome gal tik 50 rezervacijų, kai būdavo įprasta apie 500. Susikaupusi sankaupa realizavosi 2021 pavasarį, tada pradėjome kalbėti apie rinkos rekordus.
Tačiau jau nuo vasaros rezervacijų skaičius pirminėse rinkose normalizavosi“, – sakė jis, bet pridūrė, kad susidomėjimas būstu ir šiandien išlieka istorinėse aukštumose, o pirkimo sandorių lygis tebėra labai aukštas.
„Per mėnesį Lietuvoje yra atliekama apie 4,5 tūkst. sandorių, ko neturėjome ir prieš praėjusią globalią finansų krizę. Tas sandorių atšokimas sukėlė nemažą būsto kainų inerciją“, – kalbėjo J. Markevičius.
Kainos didėjo 13-21 proc., NT pervertintas 7 proc.
Augančius būstų pardavimus, kaip teigė, šiandien lemia išaugusi gyventojų perkamoji galia, gerėjanti demografinė padėtis didmiesčiuose, pandemijos metu pasikeitę gyventojų poreikiai, padidėjusios investicijų paieškos.
Kalbėdamas apie metinį būsto kainų indeksų augimą, specialistas teigė, kad skirtingi indeksai rodo, jog galima kalbėti apie 13-21 proc. prieaugį.
„To mes neturėjome nuo 2008 metų. Esame turėję tam tikrus kainų augimo padidėjimus 2014, 2017 metais, kuomet kainos augo 10 proc., tačiau 20 proc. augimo neturėjome kurį laiką“, – sakė jis.
Bendrai, kaip teigė, Lietuva su tokiomis tendencijomis labai neišsiskiria nuo kitų Europos šalių.
„Mes vertiname, kad tas 20 proc. kainų augimas ima kelti tam tikrus pervertinimo požymius. Tai mes vertiname 6-7 indikatoriais, požymiais.
Dauguma tų rodiklių pradėjo rodyti atotrūkį, ko nestebėjome nuo pat 2008 m. Tas atotrūkis nėra didelis, jis siekia tas ribas, kuriose buvo 2005-2006 m., apie 7 proc., pagal mūsų agreguotą rodiklį“, – sakė J. Markevičius.
Apibendrindamas J. Markevičius tikino, kad jau prieš pandemiją buvo galima stebėti ganėtinai aktyvią NT rinką, rekordus, o jie buvo nuoseklūs.
„Turėjome nuoseklų įsibėgėjimą, pandemijos metu viskas išsibalansavo, turėjome sustojimą, atšokimą. Prisidėjo papildomi efektai, kaip gera demografinė padėtis, erdvesnio būsto poreikis, santaupos ir infliacijos baimės, o tai įnešė papildomo stimulo į NT rinką, o staiga išaugusi paklausa sukėlė trumpalaikį pasiūlos trūkumą ir stiprią kainų augimo inerciją.
Šiuo metu stebimas pasiūlos trūkumas, burbulo šiandien dar nėra, tačiau jį gali sukelti tolesnis spartus kainų augimas, nes pervertinimo ženklai jau atsiranda.
Jis, mūsų akimis, kaip minėjau, siekia 7 proc. ir yra pakankamai išreikštas, bet dar ne toks, koks galėtų kelti labai didelį nerimą“, – teigė jis.
Šimkus: yra signalų, kad rinka kaista
Sveikinimo kalboje, atidarydamas konferenciją, apie NT būsto perkaitimą užsiminė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Jis taip pat teigė, kad NT pirkimų bumas ir augančios kainos Lietuvoje nėra unikalus atvejis, tokios pat tendencijos fiksuojamos daugumoje Europos valstybių.
„Nors šalies NT rinkoje dar nėra reikšmingų disbalansų, tačiau iki 20 proc. siekiantis metinis būsto kainų augimo tempas signalizuoja, kad rinka kaista.
Lietuvos bankas jau ėmėsi priemonių vėsinti padidintos rizikos būsto rinkos segmentą, tačiau, siekiant išvengti perkaitimo, reikia ir kitų institucijų dėmesio kaistančios NT rinkos temai“, – sakė G. Šimkus.
Jis teigė, kad būsto rinkos aktyvumas, kainų didėjimas, šiandien nėra unikalus mūsų regionui ar net Europos Sąjungai.
„Dviženklis būsto kainų augimo tempas fiksuojamas daugumoje Europos valstybių, o bendras kainų augimo tempas yra didžiausias nuo 2007 m.“, – sakė jis bei pridūrė, kad LB skaičiavimais būsto kainos fundamentalias vertes šiuo metu viršija apie 7 proc.
Kalbėdamas apie ribojimus, kurių buvo imtasi rinkoje, jis priminė, kad nuo kitų metų vasario mėnesio antram būstui įsigyti bus reikalaujama didesnio pradinio įnašo, siekiančio 30 proc.
„COVID-19 pandemija palietė kiekvieną, taip pat ir NT rinkos pamatus. Gyvename įdomiais ir kupinais iššūkių laikais“, – sakė jis.
