Kaip manote, ar įmanoma pasivaikščioti po butą name, kuriam dar net pamatai nepakloti? Užsukti į vonios kambarį, svetainę, apžiūrėti virtuvę ir net pamatyti, ar aukštos lubos? Viena didžiausių Lietuvos NT plėtotojų tokią galimybę gali pasiūlyti.
Tiesa, per šią ekskursiją neprisėsi ant sofos ar prie darbo stalo, nepatikrinsi, ar minkštas kilimas ant grindų, nepalįsi po dušu, bet gali prieiti prie lango ir pasižiūrėti, ar erdvus bus kiemas, kur bus vaikų žaidimų aikštelė ar dviračių saugykla, pamatyti, kaip atrodys jūsų pastatas ir kokia bus jo apdaila, kokie pastatai iškils greta, ir įsitikinti, ar jie neužstos vaizdo į senamiestį. Ir visa tai – tiesiog sėdint prie stalo. Kompiuterio arba ant sienos kabančio televizoriaus ekrane.
Gaila, bet virtualiai pasivaikščioti galima tik po kai kuriuos butus. „Sukurti interjero projektus ir perkelti viską į virtualią erdvę gana brangu, todėl kol kas apžiūrėti „iš vidaus“ galima tik kuo nors ypatingus, išskirtinius butus. Tarkim, su itin aukštomis lubomis, pro langus atsiveriančia gražia panorama. Išskirtiniai butai paprastai brangesni, o galimybė pasivaikščioti po juos virtualioje realybėje leidžia pirkėjui įvertinti jų privalumus ir apsispręsti pirkti, nors butas dar nepastatytas“, –žurnalui „Investuok“ aiškina NT plėtros bendrovės „Eika“ pardavimo vadovas Justinas Šavelskis.
Pasak jo, virtualiai įrengti butą apsimoka ir tada, kai jis brėžinyje gali pasirodyti ne toks patrauklus, pavyzdžiui, virtuvei ir svetainei skirta erdvė pailga.
„Tačiau įrengus virtualią kvadratinę virtuvės zoną potencialus pirkėjas pamato, kad svetainės forma jam priimtina. Arba „įėjęs“ į 10 kv. m miegamąjį įsitikina, kad jame telpa ir lova, ir gana didelė spinta, ir dar vietos lieka“, – rodo jis ir priduria, kad žmonės neretai vengia pirkti butus pirmame aukšte – mano, kad juose bus tamsoka. Bet virtualioje realybėje galima pamatyti net tai, kad, tarkim, rugpjūtį saulė konkretų butą apšvies nuo 10 val. ryto iki 17 valandos popiet.
Didžioji dalis nuperkama dar nepastačius
Galimybė virtualiai pasivaikščioti po butą dar net nepradėtame statyti name – daug daugiau, negu galima pamatyti ir įsivaizduoti butą renkantis žvelgiant į 3D vizualizaciją, ir nepalyginti daugiau nei tada, kai matai tik jo planą ir kvartalo brėžinį. Bet pasivaikščiojimas po butą su daline apdaila jau baigtame statyti pastate, greta kurio kyla kiti daugiabučiai, yra daugiau nei to buto planas ir 3D vizualizacija. Tačiau butų iš brėžinių perkama vis daugiau.
„Iki pandemijos Lietuvos būsto rinkoje buvo įprasta, kad naujai plėtojamuose gyvenamuosiuose projektuose būstai pradedami pardavinėti jau pradėjus statybas. Tačiau pandemija išbalansavo būsto rinką – staigus paklausos, kuri gerokai viršija pasiūlą, šuolis paskatino plėtotojus ankstinti pardavimų pradžią“, – dabartinę situaciją apibūdino NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
Bendrovės duomenimis, 2016–2020 m. apie 20 proc. visų parduotų butų būdavo parduodama iki faktinės statybų pradžios arba vos prasidėjus statyboms. Žurnalui „Investuok“ jis teigė, kad šiuo metu rinkoje daug daugiau atvejų, kai daugiabutis dar net nepradėtas statyti, o jau susitarta dėl daugiau nei pusės butų pardavimo.
„Šių metų aštuonių mėnesių duomenys rodo, kad šis rodiklis šoktelėjo iki 27 proc.“, – sako jis.
Šios bendrovės pateikti duomenys tai patvirtina – 2021 m. vadinamasis naujų butų sandėlis pirminėje rinkoje gerokai ištuštėjo visuose šalies didmiesčiuose: nuo 2020 m. pabaigos neparduotų butų skaičius Vilniuje sumažėjo 21 proc. – iki 2750 butų, Kaune jis sumažėjo 24 proc. – iki 500 butų, o Klaipėdoje sumažėjo 48 proc. – iki 200 butų. Be to, tik dalis šių butų yra jau pastatytuose daugiabučiuose, kiti – dar tik pradedamuose plėtoti arba tebestatomuose projektuose.
Anot J. Šavelskio, 2013–2014 m. buvo įprasta pardavinėti butus jau pastatytuose ar baigiamosios stadijos namuose – klientas ateina į objektą ir viską mato. „Įvedus eurą padėtis ėmė keistis – pradėjo didėti butų iš brėžinių paklausa. Bet 2017–2019 m. džiaugdavomės, kad statyboms dar nesibaigus parduodame apie 70 proc. butų, o pastaruoju metu šiame etape pirminėje naujos statybos butų rinkoje nuperkama net 85 proc. butų“, – pasakoja jis.
Nemažai butų iš brėžinių parduoda ir kita patyrusi NT plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. Anot šios bendrovės NT rinkodaros ir pardavimo skyriaus vadovės Jurgos Vilkenės, net 53 proc. visų bendrovės parduodamų butų įsigyjami iš brėžinių. Vis dėlto, priduria ji, bendrovės turimi duomenys rodo, kad apie pusė šalies gyventojų linkę pirmiausia butą „pačiupinėti“: „48 proc. perkančių būstą Lietuvos gyventojų labai svarbu jį įvertinti gyvai. Dar nepastatytą būstą, jei jis kainuotų pigiau, įsigytų 7 proc. gyventojų, o jei pasitikima plėtotoju, dar tik statomą būstą svarstytų įsigyti 28 proc. gyventojų. Kitose šalyse tendencijos panašios – jei leidžia aplinkybės, būsimi naujakuriai labiau linkę įsigyti jau pastatytą butą“, – sako ji.
O Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius priduria, kad bent jau brangesnis turtas daugelyje šalių parduodamas tik tada, kai objektas baigtas ir potencialus pirkėjas gali jį apžiūrėti, bet „yra atvejų, kai net išskirtiniai, unikalūs objektai parduodami net nesukūrus projekto interneto svetainės“.
Nepaisant tokio požiūrio, „Ober-Haus“ duomenimis, per 2021 m. aštuonis mėnesius Vilniaus daugiabučių pirminėje rinkoje buvo parduota ir rezervuota beveik 5 200 butų, iš jų 78 proc. buvo pradedamuose plėtoti ar dar statomuose projektuose. Atrodo, galėjo būti dar daugiau, nes, kaip žurnalui „Investuok“ teigė M. Statulevičiaus, dėl statybos kaštų augimo dalis kompanijų pristabdė projektus ir nepradėjo pardavinėti juose butų.
„Buvo stabtelėjimas, nes rangovai nežinojo, už kiek galės įsigyti medžiagų, o plėtotojai baiminosi suklysti nustatydami kainą, nes 10–12 proc. pabrangusios statybos gerokai sumažina plėtotojų maržą. Todėl ir sandėlis nepasipildė. Dabar aiškumo jau daugiau, todėl netrukus prasidės išankstinės rezervacijos ir butų pardavimai naujuose projektuose“, – sako jis.
Brėžiniai parodo ne viską
Apžiūrėti butą ar bent jau statomą namą ir apsispręsti jį pirkti ar apsispręsti pamačius jo brėžinį – ne tas pats. Žiūrint į brėžinį ne taip paprasta suvokti, ar bus patogus, tarkim, 14 kv. m pailgas miegamasis, negali įvertinti patalpų tūrio, nežinai, koks atstumas bus iki kito namo ir kiek turėsi privatumo. Nors nurodyta, ar langai bus pietų, ar rytų, ar vakarų pusėje, nematydamas, kas bus prieš langus, nesužinosi, ar butas bus saulėtas, nepajusi, ar jame bus patogu ir jauku gyventi.
„Kai kurie žmonės bijodami suklysti net sąmoningai vengia pirkti butą iš brėžinių – jie geriau palaukia, kol namas bus pastatytas, ir renkasi iš likusių laisvų butų arba perka antrinėje rinkoje, tai yra iš to, kuris nupirko ir įrengė butą. Bet tas pats butas tada jau kainuoja mažiausiai 10 proc. brangiau, nes jis sumoka maržą ir tam pirmajam pirkėjui“, – teigia J. Šavelskis.
Kad būtų šiek tiek paprasčiau, jis pataria pirmiausia įvertinti buto patalpų plotus.
„Pastaruoju metu laikoma, kad racionalus miegamasis yra maždaug 12–13 kv. m, o 9 kv. m miegamasis per mažas, jame bus nepatogu. Racionalus vonios kambario plotas ne 7–9 kv. m, kaip buvo prieš 2008 m. krizę, o 4–6 kv. m. Jei butas 2–3 kambarių, svetainei su virtuvės zona turėtų būti skirta 20–26 kv. m. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į koridorių. Jei 1 kambario bute jis didesnis nei 4 kv.m, jis jau per didelis. 2 kambarių bute tobulas koridorius turėtų būti 3–5 kv.m, o 3 kambarių bute – 5–7 kv. m. Jei koridorius didesnis, nukenčia kitos erdvės, nes neracionaliai naudojamas būsto plotas“, – žurnale „Investuok“ vardija J.Šavelskis ir priduria, kad kai kurie plėtotojai planuose rodo labai nedidelį koridorių, bet neįtraukia į jo plotą koridoriaus dalies prie svetainės.
Tada svetainės plotas nurodomas didesnis, tačiau iš tikrųjų taip nėra, nes tie keli kv. m iš tikrųjų yra koridoriaus dalis, kurios kaip svetainės net negali panaudoti.
Dar vienas dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, yra lubų aukštis. Sovietmečiu butų aukštis buvo apie 2,5 m, o pastaruoju metu pagal nerašytus standartus įprastas aukštis – 2,65–2,7 m.
„Tačiau jei įrengsite rekuperacinę vėdinimo sistemą ir išvedžiosite ortakius, jiems reikės apie 10 cm. Visa tai reikės uždengti gipso kartonu arba įtempiamomis lubomis, todėl vidutiniškai lubos pažemės 12–15 cm. Jei kambarių aukštis liks apie 2,5 m, tai jau bus tas senovinis buto aukštis, ir abejoju, ar gyventi bus jauku“, – sako J. Šavelskis.
Kita vertus, jei projektas tik pradedamas, toli gražu ne kiekvienas ir nuvykęs į vietą galės įsivaizduoti, kur tiksliai stovės pastatai, kur bus automobilių aikštelė, kur bus įrengta vaikų žaidimų aikštelė. 3D vizualizacija padės įsivaizduoti, kaip gali atrodyti buto vidus, bet namą supančios aplinkos ji neatskleis, nes plėtotojai gali parengti ją sau patogiu kampu. Jei namas stovėtų plyname lauke, pagal pasaulio šalių žymėjimą būtų galima įsivaizduoti, kiek saulės šviesos pateks į butą, tačiau už keliasdešimt metrų stovės kitas daugiabutis, ir įvertinti, kiek saulės jis užstos, nepavyks nei žvelgiant į planą, nei stovint būsimojo buto vietoje.
Sužinoti, ar šalia būsto atsiras kitų statinių, galima atsivertus miesto detalųjį planą. Tai, kas jau pastatyta, galima pamatyti. Projekto plėtotojas gali papasakoti, ką dar jis statys savo sklype. Tačiau sužinosite ir pamatysite ne viską.
„Sąžiningi plėtotojai stengiasi pateikti kuo tikslesnę ateities viziją – maketus ir vizualizacijas, kuriose matyti, kas bus prieš langus ir pan. Bet visų absoliučiai tikslių sprendimų, kaip Vilniuje bus plėtojamos konkrečios teritorijos, nėra. Yra parengtas miesto bendrasis planas, bet jame nėra konkrečiai išdėstytų būsimų pastatų – yra tik gairės, kas kur bus plėtojama, koks teritorijos užstatymo intensyvumas, aukštingumas, paskirtis ir kiti bendri dalykai, todėl ne visuomet galima tiksliai sužinoti, kokie statiniai iškils gretiname sklype po kelerių metų“, – aiškina architektas, įmonės „Architektūros linija“ projektų vadovas prof. Gintaras Čaikauskas.
Be to, rinkdamiesi butą iš brėžinių, atkreipkite dėmesį į standartinę projekto butų dalinę apdailą. Paprastai ji būna aprašyta projekto interneto svetainėje bei prieduose prie preliminarios sutarties.
Skirtinguose projektuose dalinės apdailos lygis gali skirtis: vienuose gali būti išvedžioti elektros laidai, kituose ne, vienur įrengta šildymo ir rekuperacinė sistema, kituose – ne, vienur bus pertvaros ir išlyginamasis grindų sluoksnis, ant kurio klojama grindų danga, kituose – ne.
„Kartais žmonės į tai neatkreipia dėmesio, bet atėję į jau pastatytą butą pamato, kad patiems reikės pasirūpinti ir sienomis, ir grindis betonuoti, ir elektros laidus išvedžioti. Vien dėl skirtingo dalinės apdailos lygio pirkėjas, įsigijęs 50 kv. m butą, papildomai vidutiniškai gali išleisti apie 5 tūkst. eurų“, – aiškina J. Šavelskis.
Lauksi – rinksiesi iš likučių
„Manau, visi norėtų pirkti butą jau pastatytame name, bet tada pasirinkimas būna jau labai menkas. Apie 60 proc. naujų butų pastaruoju metu parduodama iš brėžinių, kai statybos leidimas jau išduotas, namas kyla, bet statybos aikštelėje jo apžiūrėti dar negalima arba nerekomenduojama, nes tai daryti nesaugu. Dar 25 proc. butų parduodami baigiamuose objektuose, kuriuos galima gyvai apžiūrėti ir įvertinti didžiąją dalį statytojo atliktos dalinės apdailos. Lieka tik apie 15 proc. butų, kurie parduodami pastatytuose daugiabučiuose, kai galima įvertinti ne tik būstą, namą, bet ir aplinką.
Tad atsakymas į klausimą, kodėl perkama iš brėžinių, paprastas – kuo anksčiau pirkėjas kreipiasi, tuo didesnį pasirinkimą jis turi. Ir atvirkščiai – projektui artėjant į pabaigą pasirinkimo galimybės pastebimai sumažėja. Vienas kitas geidžiamesnis butas atsiranda ir baigiant ar baigus statyti pastatą – jei preliminarią sutartį pasirašęs pirkėjas dėl kokių nors priežasčių atsisako savo ketinimų, bet taip būna labai retai“, – aiškina J. Šavelskis.
Panašiai kalba ir J. Vilkenė. Anot jos, pirmiausia įsigyjami patrauklesni, išskirtiniai butai, o ypač pirkėjus traukia butai su gražiu vaizdu.
„Įsigyjantys būstą iš brėžinių pirkėjai turi galimybę išsirinkti tiek aukštą ar kryptį, tiek dydį ir net vaizdą pro langus, o klientui pageidaujant būste gali būti nestandartiškai išvedžiota elektra, pertvarkomos pertvaros, perkeliamos vandentiekio mazgų vietos ir kt. Buvo atvejų, kai itin paklausiame projekte visi butai buvo parduoti tik iš brėžinių“, – pasakoja ji ir priduria, kad įsigyjantys butą dar neįgyvendintuose projektuose naujakuriai jaučiasi drąsiau, jei tai ne pirmasis projekto etapas ir jie gali įvertinti jau pastatytus ir apgyvendintus būstus.
Dar viena priežastis pirkti iš brėžinių – kai butų pardavimas naujame projekte tik prasideda, jo kaina šiek tiek nuleidžiama. Tad, jei viskas bus gerai, rizika atsiperka. Plėtotojai taip pat suinteresuoti išankstiniais pardavimais, nes tai jiems suteikia galimybę pasitikrinti, ar projektas atitiko rinkos poreikius.
Bet vienas dalykas, ką akcentuoja visi „Investuok“ pašnekovai – jei jau perkate butą iš brėžinių, tai pirkite tokiame projekte, kuriam jau išduotas statybos leidimas.
„Pradėdami pardavimus dar negavus statybos leidimo (dažniausiai taip elgiasi mažiau patyrę plėtotojai), jie rizikuoja, kad apskritai negaus to leidimo. Arba bus patvirtintas kitoks projektas – gali skirtis aukštingumas, teritorijos užstatymo intensyvumas, gali sumažėti automobilių vietų. Kartu rizikuoja ir pirkėjas, nes jis gali gauti visai ne tai, ko tikėjosi. O jei bankas atsisakytų finansuoti, projektas apskritai gali būti neįgyvendintas. Kai leidimas jau išduotas, visi jaučiasi gerokai saugiau“, – pabrėžia M. Statulevičius.
Rizikos dabar mažiau
Pašnekovai teigė negalintys palyginti, ar prieš 2008 m. krizę iš brėžinių buvo parduodama santykinai daugiau butų nei dabar – tiesiog tada niekam tokia statistika nerūpėjo. Tačiau tarp „tada“ ir „dabar“ esama akivaizdžių skirtumų.
„Tada nemažai rezervacijų būdavo perparduodama ir taip dirbtinai didinama kaina. Jei dabar ir yra tokių atvejų, jų labai mažai, nes patys plėtotojai apriboja galimybę perleisti preliminarias sutartis kitiems asmenims – jie suinteresuoti gintis nuo spekuliantų, nes pastarieji „prekiauja jų pelnu“, – sako M. Statulevičius.
Įvairių saugiklių dabar tikrai gerokai daugiau. Pavyzdžiui, plėtotojai nesibaimina, kad kol daugiabutis statomas, dalis pirkėjų gali tapti nemokūs. Anot J. Šavelskio, nuo 2011 m., kai įsigaliojo atsakingo skolinimosi nuostatai, o ypač per pandemiją, bankai labai atidžiai vertina klientus ir, kilus abejonių, ar jie galės vykdyti savo įsipareigojimus, paprasčiausiai nesuteiks kredito. Žinoma, yra rizika, kad preliminarią sutartį pasirašęs pirkėjas apsigalvos, bet tai aptariama sutartyje.
„Jei jis taps nemokus ar nuspręs nepirkti buto, plėtotojui lieka jo sumokėtas užstatas. Standartinis jo dydis – 15 proc. buto kainos. Tais atvejais, kai susitariame dėl mažesnės pradinės įmokos, o likusią dalį pirkėjas įsipareigoja sumokėti periodiniais įnašais ir vėliau nusprendžia buto nepirkti, tiesiog parduosime tą butą kitiems. Kadangi pastatytuose namuose šiuo metu parduodama nedaug butų, o rinkos kainos per metus vidutiniškai pakyla 7 proc., bendrovė finansiškai nenukentės“, – aiškina J. Šavelskis.
Be abejo, reikia labai tiksliai apskaičiuoti, kiek kainuos statybos. Tai ypač aktualu šiemet, kai itin sparčiai šoktelėjo statybinių medžiagų ir darbo jėgos kainos. J. Šavelskis pasakoja, kad projektuose, kuriuos planavo ir statybų sąnaudas skaičiavo prieš gerą pusmetį, dabar užsakant darbus ir medžiagas tenka prisitaikyti prie naujų kainų. Vadinasi, brangsta ir parduodami butai.
„Žinoma, preliminariomis sutartimis parduotų butų kainų nekeičiame, užfiksuota kaina yra galutinė – tenkinamės mažesne marža. Kaina perskaičiuojama tik tais atvejais, kai daugiau, nei numatyta sutartyje, pasikeičia perkamo buto plotas. Pavyzdžiui, mes ją perskaičiuojame, jei plotas padidėja ar sumažėja daugiau nei 2 proc., standartiniame 50 kv. m bute tai būtų daugiau nei 1 kv. m. Jei plotas sumažėja, pirkėjas moka mažiau, jei padidėja – jis šiek tiek primoka“, – aiškina jis.
O jei rangovas nesilaikytų įsipareigojimų statybų metu ar bankrutuotų, sudaryta rangos sutartis būtų nutraukta ir parinktas naujas rangovas, bet statybos darbai vis tiek būtų užbaigti. Broką garantiniu laikotarpiu ištaisytų naujas rangovas. „Įsipareigojimams vykdyti garantiniu laikotarpiu mes trejiems metams sulaikome 5 proc. rangovų sąmatos arba rangovai turi pateikti draudimą – jei jie taptų neveiksnūs, garantiniu laikotarpiu atsiradusiems defektams pašalinti būtų naudojami sulaikytieji arba draudimo pinigai, todėl pirkėjai nenukentėtų“, – pasakoja J. Šavelskis.
Užsiminus, kad žurnalo „Investuok“ seminaruose vis pasigirsta nuomonių, kad NT pakilimo metu statytojams stengtis statyti kokybiškai neverta, nes vis tiek nupirks, pašnekovai atsako, kad pirkėjai tapo ir atsargesni, ir išrankesni – bet ko neperka: jie domisi, kas yra architektas, kas plėtoja projektą, kas atlieka statybos darbus, kokios medžiagos naudojamos, kiek bus automobilių vietų ir t. t. Be to, nuo nekokybiško produkto apsaugo gerokai sugriežtinti reikalavimai.
„Ko gero, esminis skirtumas, palyginti su situacija prieš 2008-ųjų krizę, dabar tas, kad nėra to laukinio pirkimo, kartais beveik peržengiant savo finansinių galimybių ribas, dėl kurio dalis žmonių labai skausmingai nudegė. Be to, nemažai žmonių perka butus net nesikreipdami į bankus – už savo lėšas“, – sako M. Statulevičius.
„Viskas žingsnis po žingsnio juda į priekį. Įstatymais sureguliuoti projektavimo, statybos ir pastatų atidavimo eksploatuoti reikalavimai. Griežtesni tapo statybos techniniai reikalavimai. Pavyzdžiui, energinės klasės reikalavimai užtikrina, kad pastatas bus tinkamai apšiltintas. Nuo 2021 m. visoje ES statomi nauji pastatai turi atitikti A++ klasės reikalavimus, o A+ ir A++ klasių būstai turi būti sertifikuoti. Negirdėjau, kad kas nors pastaruoju metu bandytų pagudrauti, nes tada pastatas neatitiks reikalavimų“, – sako G. Čaikauskas.
Be to, statant bet kokį pastatą, samdomi nepriklausomi techninės priežiūros specialistai, o patys architektai taip pat įpareigoti prižiūrėti statomą pastatą.
„Mes stebime, ar laikomasi projektinių sprendimų, pvz., plano, bet nekontroliuojame perkamų plytų kokybės, betono atsparumo ar metalo savybių. O nepriklausomas techninis prižiūrėtojas stebi, kad būtų įgyvendinti visi projekte numatyti sprendimai, laikomasi patvirtintų techninių reikalavimų“, – sako architektas.
Kaip išvengti klaidų
Pirkdami butą mažiausiai rizikuoja tie, kurie renkasi jį jau baigtame ar beveik baigtame statyti pastate, o labiausiai tie, kurie perka iš brėžinių. Pavojai įsigyti ne tai, ko tikėjotės, prasideda nuo neteisingai suprasto brėžinio ir tęsiasi iki pat neteisingai suprastos pirkimo–pardavimo sutarties.
„Ne specialistui viską įvertinti bus tikrai sunku, gal net neįmanoma. Idealiu atveju reikėtų konsultuotis su projektuotojais, kuriais pasitikite. Kitaip galite pridaryti klaidų. Ir mes patys, nors mokame skaityti brėžinius ir galime įsivaizduoti, kaip atrodys būstas, jei jį perkame, prašome teisininkų peržiūrėti pirkimo–pardavimo sutartis. Visur turi dirbti profesionalai – tik taip sumažinsime riziką iki minimumo“, – žurnale „Investuok“ pataria G. Čaikauskas ir pabrėžia, kad jei norite būti tikri, jog pastatytas butas atitiks plėtotojo pažadus ir jūsų lūkesčius, rinkitės patikimą statytoją, kuris laikosi suderinto techninio projekto reikalavimų.
R. Reginis žurnale „taip pat ragina pasidomėti plėtotojo istorija ir įsigilinti į siūlomą pasirašyti preliminarią sutartį.
„Kadangi būsto rinka šiuo metu išbalansuota – fiksuojami itin staigūs tiek būsto pardavimo kainų, tiek statybos darbų kainų pokyčiai, – pirkėjai turėtų atkreipti dėmesį, kokius įsipareigojimus prisiima plėtotojas dėl statybos darbų vėlavimo, kokios yra sutarties nutraukimo galimybės, koks numatytas kompensacijos dydis už sutarties įsipareigojimų nevykdymą ir kt.“, – sako NT rinkos ekspertas.
Bene paprasčiausias būdas įvertinti plėtotojo patikimumą – panagrinėti su įmone susijusią informaciją viešojoje erdvėje: pasidomėti, kokius projektus įmonė yra įgyvendinusi ar įgyvendina šiuo metu, ar ji finansiškai stabili, ar laikosi statybų pabaigos terminų, ką apie ją sako klientai.
Ir dar vienas svarbus kriterijus: neretai mažiau patyrę ar menkiau patikimi plėtotojai, siekdami parduoti daugiau butų pirmajame projekto etape, nustato mažesnę kainą.
Tačiau darbai gali vėluoti, o jų kokybė taip pat gali nuvilti.
Pašnekovai įspėja, kad dėl sutrikusių statybinių medžiagų tiekimo grandinių ir itin didelės paklausos bei kitų priežasčių dalis projektų greičiausiai nebus baigti laiku. Jei taip nutiks ir jei preliminarioje sutartyje numatyta, kad plėtotojas moka pirkėjui baudą – jis ją sumokės, tačiau pirkėjui vis tiek teks tolesnius būsto įrengimo darbus planuoti iš naujo: tartis su apdailininkais, baldų gamintojais, o gal ir ilgiau, nei planavo, nuomotis būstą.
Apie tai, kokius namų darbus būtina atlikti ir kas turi būti aprašyta preliminarioje sutartyje, kad prireikus galėtumėte apginti savo interesus – skaitykite lapkričio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Spalio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
Numerio tema – Baltijos biržoje karšta. Per metus Baltijos akcijos (jų indeksas) pabrango 66 % Dienos apyvarta sukasi apie 3 mln. eurų – trigubai daugiau negu prieš pandemiją. Kas vyksta visai šalia mūsų ir ko laukti ateityje?
NT rubrikoje – butas iš brėžinių: kaip išsirinkti? NT karštinė kiek atslūgo, bet pirkėjų apetitas vis tiek lenkia statytojų tempus, tad naujų butų sandėlis geroka ištuštėjęs. Todėl nemaža dalis perkančiųjų dabar perka butus dar nė nepradėtuose statyti namuose. Aiškinamės, į ką reiktų atkreipti dėmesį perkant butą iš brėžinių ir kaip įvertinti tai, ką jame matome, o ko nepamatysime.
Požiūryje – kalbiname Birutę Miškinienę, VU Verslo mokyklos vadovę, kuri drąsiai sako iki penkiasdešimties metų užsitikrinusi finansinę laisvę, todėl dabar galinti ramiai svarstyti, ko nori iš gyvenimo. Apie tai kas svarbu šiam kelyje.
Rubrikoje Vertybinių popierių birža: gilinamės į įdomią alternatyvą – siekiant pasinaudoti besitęsiančiu vakarėliu akcijų rinkose, didžiausia pasaulyje muzikos įrašų kompanija „Universal Music Group“ rudenį debiutavo Amsterdamo akcijų biržoje. Pirmąją prekybos dieną akcijų kaina į viršų šovė beveik 40 proc. Analizuojame, ar rinka tinkamai vertina šią įmonę, ir bandome suvokti jos ateities perspektyvas. Kalbame ir tai, kad opcionai pralenkė akcijų rinką – pandemija ne tik paveikė pasaulio ekonomiką, bet ir prisidėjo prie to, kad išaugo susidomėjimas investavimu bei prekyba finansų rinkose. Rinkos naujokus dažnai gundo pasirinkimo sandoriai (angl. option), todėl plačiau supažindinam su šiuo įdomiu, bet rizikingu investavimo būdu.
Regionuose – Molėtai. Ar verta čia ieškoti galimybių investuoti, ar apsiriboti ramiu poilsiu prie ežero?
Rubrikoje tamsioji investavimo pusė – „Evergrande“: ar Kinijos NT rinkai galas? Apie perkaitusią Kinijos NT rinką kalbama jau ne vienerius metus. Krizės užsienio investuotojai laukti jau pavargo, begalė įvairiausių „realybės iškraipymų“, „tvarių“ nelogiškų sprendimų, ir štai beveik netikėtai kortų namelis pradėjo byrėti – kodėl? Ir kuo tai gali pasibaigti?
Sektoriuose – apie tai, kad aviacijos sektoriui vis dar skauda ir kada gi pagaliau pamatysime šviesą tunelio gale? Galbūt jau verta pradėti rimčiau domėtis šiomis nuvertintomis įmonėmis? Kiek rizikinga?
Investuotojo dienoraštyje – ką bendro turi virtualus pasaulis, savavaldžiai automobiliai ir būstas Lietuvos regionuose – naujos Žilvino Speteliūno įžvalgos apie technologines įmones.
Ir dar: komentarai, patarimai, interviu, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu
